Net ir esant COVID-19 situacijai nevertėtų pamiršti asmens duomenų apsaugos. Be to, šis laikotarpis yra proga imtis veiksmų bei užtikrinti tvarkomų duomenų atitiktį Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui (BDAR), kas leis išvengti nemalonaus bei finansiškai skausmingo susitikimo su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija (Inspekcija).
Susiklosčius sudėtingai ekonominei situacijai ir verslo subjektams įvairiais būdais „veržiantis diržus“ – mažinant darbuotojų skaičių, darbuotojų darbo užmokesčius – nuošalyje nelieka ir tiesiogiai su šia tema susiję užsieniečių darbuotojų padėties klausimai.
Šalyje paskelbtas karantinas, be abejonės, apribojo ir užsieniečių darbuotojų galimybę laisvai judėti tarp jų kilmės šalies ir Lietuvos Respublikos.
Daug kam žodžių junginys „fizinio asmens bankrotas“ asocijuojasi tik su neigiamais dalykais, tačiau šis 7 metus Lietuvoje veikiantis institutas sudaro sąlygas užtikrinti teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, todėl jo nereikėtų bijoti. Pandemijos metu didėjantis darbo ar kitų pajamų šaltinių netekusių žmonių skaičius verčia prisiminti šį įstatymų leidėjo suteiktą įrankį atkurti sąžiningų asmenų mokumą.
Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Konstitucijos pataisos, suteikusios teisę visiems fiziniams ir juridiniams asmenims tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl savo konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo, t. y. įtvirtintas individualaus konstitucinio skundo institutas.
Paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną, darbdaviams, kurie prastovos metu išlaiko darbo vietas užimtiems asmenims, bus mokama subsidija darbo užmokesčiui.
Koronaviruso (COVID-19) pandemijai neišvengiamai veikiant pasaulį, finansus, ekonomiką ir verslus, svarstomi įvairiausi scenarijai, padėsiantys įmonėms išlikti. Kai kurie sprendimai gali ne tik išgelbėti verslą, bet ir leisti jam suklestėti. Svarbiausia šiuo metu – priimti strategiškai apgalvotus, tikslius ir pragmatiškus sprendimus. Vienas galimų variantų – įmonių susijungimai (susiliejimai) ir įsigijimai (anglų k. mergers and acquisitions, trumpinama M&A).
Koronaviruso (COVID-19) pandemijai pasaulį užrakinus namuose, ekonominių sunkumų grėsmės skamba vis dramatiškiau. Mažėjant daugelio įmonių apyvartinėms lėšoms, tikėtina, kad didelė dalis verslo vis dažniau susidurs su skolininkų mokumo problema – delsimu laiku atsiskaityti už parduotas prekes ir/ar suteiktas paslaugas.
COVID-19 virusas įvairiose srityse sukėlė daug teisinių neaiškumų. Ne išimtis ir nuomos santykių reguliavimas. Kyla daug klausimų, ar dėl COVID-19 paskelbtas karantinas pateisina nuomos mokesčio nemokėjimą. Praktika susiklostė skirtinga. Vieni nuomotojai, suprasdami situacijos rimtumą, solidarizuojasi ir padeda verslui – atleidžia nuo nuomos mokesčio, kiti nuomos mokestį sumažina perpus, o treti nedaro nuolaidų. Visi scenarijai iš esmės teisingi, tačiau ateityje teismų praktika parodys daugiau.
Iki naujojo Darbo kodekso įsigaliojimo nekonkuravimo institutas buvo reguliuojamas civilinės teisės normomis – jie buvo vertinami kaip civiliniai teisiniai sandoriai. Tai reiškė, kad darbdaviui nepalankų nekonkuravimo susitarimą iš esmės buvo galima bet kada nutraukti. Įsigaliojus naujajai Darbo kodekso redakcijai susitarimą nutraukti vienašališku sprendimu įstatymo leidėjas nebenumato. Todėl galima tikėtis teisinių ginčų tarp darbdavių ir darbuotojų.
COVID-19 krizė kėsinasi į bendrą pasaulinės ekonomikos tvarumą. Ekonomistai ir analitikai skambina pavojaus varpais apie galimą ekonomikos griūtį, o AVOCAD klientai atsakingai ruošiasi laukiantiems iššūkiams ir siekia išsiaiškinti skirtingus bendrovių nemokumo aspektus. Vieni rengiasi savo arba partnerių bankrotui, kiti vertina galimas pasekmes ir planuoja tolesnius veiksmus.
Dauguma verslų įsitikinę, kad, susidūrus su finansiniais sunkumais, vienintelė išeitis – nutraukti įmonės veiklą bei bankrutuoti. Tačiau egzistuoja ir daugiau alternatyvų. Tai restruktūrizavimo procesas, kuris gali padėti įveikti finansinius sunkumus bei išsaugoti įmonės veiklą. Net neabejotina, kad COVID-19 paveiks daugelio įmonių mokumą. Reaguodama į šių dienų aktualijas, AVOCAD komanda parengė trumpą restruktūrizavimo atmintinę.
Dėl įtemptos situacijos verslas ieško kaip išgyventi, vadovams ir akcininkams kasdien tenka priiminėti galybę sprendimų. Tačiau didžiuliame informacijos sraute dera nepamiršti ir tų pareigų, kurios bent jau kol kas nėra atidėtos. Viena tokių - eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio metu vienas iš pagrindinių klausimų bendrovės finansinės atskaitomybės patvirtinimas. Kaip sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą karantino sąlygomis?
Fiksuojant vis daugiau COVID-19 užsikrėtimo atvejų, ateityje planuojantys keliones turėtų pradėti domėtis kitomis alternatyvomis: galimybe keisti datą, kryptį ar visiškai atšaukti kelionę. Lietuvos Respublikos Vyriausybei nusprendus imtis griežtesnių priemonių COVID-19 situacijos suvaldymui, Užsienio reikalų ministerija rekomenduoja piliečiams atidėti visas keliones ir bent jau iki 2020 m. balandžio 14 d., išvis nevykti į užsienio valstybes. Tačiau net ir suplanavę ar planuojantys keliones po 2020 m. balandžio 14 d. taip pat turėtų pradėti domėtis kitomis alternatyvomis.
Šiuo sudėtingu laikotarpiu daugelis verslų susiduria su didesniais ar mažesniais iššūkiais, kai nebegali vykdyti prisiimtų sutartinių įsipareigojimų ar įsipareigojimų nevykdo jų partneriai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nuo 2020 m. kovo 16 d. Lietuvoje paskelbtas karantinas. Dėl susiklosčiusios padėties atsiranda veiklos ribojimų, nepatogumų, susijusių su darbo santykiais, darbuotojų ir darbo vietų išsaugojimu. Pavyzdžiui, karantino metu draudžiama veikti viešojo maitinimo įstaigoms, restoranams, kavinėms, barams, naktiniams klubams, kitoms pasilinksminimo vietoms, parduotuvėms, prekybos ir pramogų centrams, turgavietėms. Draudžiama ir teikti grožio, SPA paslaugas, sustabdyta lošimo įstaigų veikla.