Šių metų pradžioje Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnyba patvirtino Kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) valdymo gaires (toliau – Gairės), kuriomis siekiama padėti šiame sektoriuje veikiantiems (ar planuojantiems veikti) subjektams lengviau suprasti taikomus reikalavimus.
Klientai dažnai papasakoja panašią istoriją: sudariau statybos rangos sutartį, atrodė viskas aišku, viską įvertinome, sutarėme galutinę sutarties kainą, tačiau prasidėjus darbams „išlindo“ naujų aplinkybių, pvz., pabrango medžiagos, iškilo papildomų darbų poreikis ar pan. Todėl trumpai aptariame aspektus, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį ir kuriais reikėtų vadovautis siekiant peržiūrėti statybos rangos sutarties kainą.
Šiais metais Vokietijos įmonei, kurios veikla susijusi su kompiuterių pardavimu, buvo skirta 10,4 mln. EUR bauda už tai, jog, pažeidžiant Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (toliau – BDAR), buvo vykdomas neteisėtas patalpų (prekių atsiėmimo vietos, sandėliai, darbuotojų darbo vietos) vaizdo stebėjimas. AVOCAD apžvelgia šią situaciją bei paaiškina esmines įmonės klaidas, kurios sąlygojo baudos skyrimą. Taip pat pateikiame ir praktinius patarimus, į ką reikėtų atkreipti dėmesį vykdant vaizdo stebėjimą.
Kokios pagrindinės priežastys, dėl kurių nedalyvaujate viešųjų pirkimų procese? Galbūt dėl neteisėtų konkrečių specifikacijos ar kvalifikacijos reikalavimų, nurodytų pirkimo sąlygose? O gal dėl neproporcingų reikalavimų išsamumo (detalumo), dėl kurio privilegijuojamas vienas tiekėjas ar paslaugos teikėjas? Galbūt neturite licencijos verstis atitinkama veikla, dėl kurios pradėtas viešųjų pirkimų procesas?
Teismo procesas inicijuojamas, kai ieškovas pareiškia ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) numatyta tvarka. Be kitų ieškinio reikalavimų ieškovas turi nurodyti dalyvaujančius byloje asmenis ir jų procesines padėtis. Deja, ieškovui ne visada pavyksta tai tinkamai padaryti, ir tai lemia neteisingą bylos išnagrinėjimą. Šiuo klausimu aktyvus turi būti ir teismas. Jis privalo padėti ieškovui nustatyti byloje dalyvaujančius asmenis, jų procesines padėtis bei pasiūlyti netinkamas šalis pakeisti tinkamomis.
Vienas populiariausių finansinių instrumentų trumpalaikiam finansavimui gauti arba esamam įsipareigojimui užtikrinti yra vekselis. Tai vertybinis popierius, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) atnaujino Kainų palyginimo reklamoje gaires (toliau – Gairės). Jomis siekiama pateikti verslininkams rekomendacijas, kurios padėtų jiems sąžiningai parodyti vartotojams tikrąją pasiūlymo naudą ir taip gerintų vartotojų informavimą apie produktus bei skatintų sąžiningą konkurenciją.
Visuotiniame akcininkų susirinkime bendrovės akcininkai sprendžia įvairius jiems įstatymu priskirtus klausimus, tačiau kartais jie objektyviai neturi galimybių dalyvauti akcininkų susirinkimuose. Taip gali būti dėl to, kad jie, pvz., yra užsieniečiai ar užsienio juridiniai asmenys arba tam tikrais klausimais sprendimus priimti paveda specialių žinių turintiems asmenims ir pan. Tokiais atvejais kyla klausimas, kaip realizuoti vieną iš svarbiausių akcininko neturtinių teisių.
Automobilių remonto paslaugas teikiantys asmenys neretai kalba apie sudėtingą automobilių remontą ir sunkiai aptinkamas gedimų priežastis, taip tarsi vengdami atsakomybės už remonto paslaugų kokybę. Vis dėlto automobilių remontas ir gedimų taisymas yra būtent autoserviso pareiga, kuri negali būti perkeliama automobilio savininkui.
Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau – JANĮ) yra numatyta juridinio asmens vadovo arba likvidatoriaus pareiga inicijuoti nemokumo procesą juridiniam asmeniui. Juridinio asmens vadovas nemokumo procesą inicijuoja pateikdamas pranešimą kreditoriams jų gyvenamosios vietos ar buveinės adresu arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis.
Nors Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (toliau – BDAR) ir yra didelės apimties, tačiau jo nuostatos neretai yra tik bendro pobūdžio. Todėl praktikoje dažnai kyla neaiškumų arba pasigirsta skirtingų aiškinimų. Vienas tokių pavyzdžių – nuostata dėl pritaikytų ir standartizuotų duomenų apsaugos reikalavimų informacinės sistemos (IS) gyvavimo cikle.
Finansų rinkos dalyvio sprendimas neteikti tam tikrų veiklos paslaugų, o perduoti jas kitiems asmenims yra gan dažnas reiškinys. Tai leidžia įstaigai sumažinti išlaidas bei pagerinti efektyvumą, tačiau kelia ir tam tikras rizikas, pavyzdžiui, perduotų paslaugų kokybės užtikrinimas.
Ginčai dažnai kyla dėl to, kad viena iš šalių nevykdo arba netinkamai vykdo sutartį arba kai viena iš sutarties šalių mano, jog kita šalis nevykdo arba netinkamai vykdo sutarties sąlygas. Dalis tokių ginčų kyla dėl neatidaus sutarčių taisyklių skaitymo, ypač kai sutartys pasirašomos internetu.
Vyriausybei ir vėl sugriežtinus karantino reikalavimus, nuo trečiadienio privataus sektoriaus darbuotojai privalo dirbti iš namų, jei nėra būtinybės darbų atlikti darbo vietoje.
Sudarius buto ar kitokios patalpos nuomos sutartį, tenka išspręsti klausimus dėl nuomos bei mokesčių sumokėjimo. Įskaitant ir dėl administravimo išlaidas bendrijai / namo administratoriui už bendrojo naudojimo objektų išlaikymą (toliau – administravimo mokesčiai). Praktikoje įprasta, jog administravimo mokesčius sumoka nuomininkas. Tačiau siekiant išvengti galimos atsakomybės dėl nuomininko nemokumo / vengimo mokėti administravimo mokesčius, būtina tai tinkamai apsibrėžti sutartyje. Todėl parengėme trumpus praktinius patarimus.
Nekonkuravimo susitarimu vadinamas darbuotojo įsipareigojimas tam tikrą laikotarpį po darbo sutarties nutraukimo nekonkuruoti su buvusiu darbdaviu. Tai reiškia, kad darbuotojas, įsidarbinęs pas kitą darbdavį, pažada nedirbti darbo, kuris tiesiogiai konkuruotų su buvusio darbdavio vykdoma veikla.
Duomenų apsaugos pareigūnas (toliau – DPO) yra itin svarbi figūra duomenų apsaugos teisinio reguliavimo džiunglėse. Viešajame sektoriuje DPO yra privaloma pareigybė, tuo tarpu privačiame sektoriuje situacija – kitokia. Kiekvienu konkrečiu atveju tenka spręsti galvosūkius, ar DPO yra būtinas. AVOCAD pateikia trumpus praktinius patarimus dėl DPO skyrimo privačiame sektoriuje.
Neseniai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) išaiškino, kad juridinio asmens tyrimo metu ekspertams nenustačius netinkamos juridinio asmens veiklos teismas pats neturi teisės pripažinti juridinio asmens veiklos netinkama.
2020 m. gruodžio 31 d. baigiasi pereinamasis laikotarpis, kuomet Jungtinėje Karalystėje (JK) dar taikoma ES teisė. Todėl verslo subjektai turi atsižvelgti į tam tikras taisykles, kurios bus taikomos po šio termino.
Įrodinėjimą reglamentuojančios teisės normos yra vienos svarbiausių visose teisės šakose. Tik pasitelkusios įrodinėjimo institutą šalys gali pagrįsti savo reikalavimus, o teismas (atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus) – nustatyti, ar egzistuoja tam tikros su ginču susijusios galimybės.
Lietuvoje paskelbus antrąjį karantiną bei grįžtant prie darbo iš namų, tenka ir vėl prisiminti darbuotojų asmens duomenų tvarkymą, kai darbas yra organizuojamas nuotoliniu būdu. Dėl šių priežasčių AVOCAD parengė trumpus patarimus, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas darbdavys.
Greičiausiai nemaža dalis ir įmonių, ir žmonių kada nors yra sudarę sutartis, kuriose numatyta arbitražinė išlyga. Arbitražas jau seniai veikia kaip rimta alternatyva ginčų nagrinėjimui teismuose. Arbitražinė išlyga yra sutarties sąlyga, kurioje šalys susitaria dėl sutarties kilusius ginčus nagrinėti arbitraže, o ne įprastame teisme.
Asmens duomenų tvarkymas yra itin jautri sritis, kurioje už menkiausius pažeidimus gali grėsti rimtos finansinės sankcijos. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę Kipro duomenų apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba) vienam iš vietinių bankų (Bank of Cyprus) skyrė baudą už tai, jog bankui praradus kliento draudimo polisą Tarnyba per 72 val. nebuvo informuota apie įvykusį duomenų apsaugos pažeidimą. Nors pažeidimo mastas buvo nedidelis, bankui jis kainavo net 15 tūkst. eurų.
Viena iš problemų, kylančių registruojant prekės ženklą su vaizdiniais elementais, yra pareiga užtikrinti, kad vartotojas jį tinkamai suvoks. Pailiustruosime neseniai nagrinėtą vienos Švedijos įmonės istoriją.
Pasaulyje ne tik populiarėjant, bet ir užtikrintai įsitvirtinus sutelktinio finansavimo platformoms, Europos Parlamentas patvirtino naujas taisykles, kuriomis siekiama skatinti tarptautinę plėtrą bei užtikrinti geresnę investuotojų apsaugą.
Asmens duomenų apsaugos reglamentas (toliau – BDAR) asmens duomenis įpareigoja tvarkyti rūpestingai bei atsakingai. Tačiau praktika rodo, kad su šia pareiga susitvarko toli gražu ne visi, klysta netgi didžiosios įmonės. Vieni iš jų – gerai žinomas prekės ženklas, drabužių prekybos bendrovė H&M (toliau – Bendrovė).
Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (toliau – BDAR) nustato taisykles, kaip turi būti tvarkomi asmens duomenys ir kokias su tuo susijusias pareigas turi asmens duomenis tvarkantys duomenų valdytojai ar duomenų tvarkytojai (įmonės, institucijos, organizacijos, tam tikrais atvejais – fiziniai asmenys). Šiame teisės akte reglamentuotas asmens duomenų tvarkymas ir Europos Ekonominės Erdvės valstybėse, ir už jos ribų.
Tikriausiai kiekvienas žmogus bent kartą gyvenime susidūrė su administracine teisena, o gal net buvo nubausti administracine tvarka pagal kokį nors Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) straipsnį. Nesutikdami su tokios nuobaudos pagrįstumu, galite ją apskųsti.
Vienas iš Europos Komisijos išsikeltų prioritetų yra Europos skaitmeninės ateities formavimas užtikrinant teisingą ir konkurencingą skaitmeninę ekonomiką. Įgyvendindama šį tikslą, Europos Komisija priėmė Direktyvą (ES) 2019/2161, kuri neformaliai vadinama naujuoju vartotojų teisių BDAR.
Darbo santykių nutraukimo atveju kiekvienas darbdavys turi teisę apginti savo interesus. Tokiu atveju darbdavys turi teisę su darbuotoju sudaryti susitarimą, kuriame aptariama teisė gauti kompensaciją už darbuotojo mokymui skirtas išlaidas. Ši tvarka taikoma, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo iniciatyva be svarbiomis laikomų priežasčių.