/English

Naujienos

Atgal

Ar juridinio asmens el. paštą galima naudoti tiesioginei rinkodarai?

2021 05 24

Iki šiol Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) laikosi pozicijos, jog negalima juridinio asmens pasiteirauti dėl jo el. pašto naudojimo konkrečiu tiesioginės rinkodaros tikslu, tai galėtų užtraukti atsakomybę ir virsti administracine bauda. Visgi, ar tokiai pozicijai pritaria ir teismai?

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nagrinėjo bylą, kurioje elektronines paslaugas teikianti įmonė išsiuntė (Teikėjas) laišką elektroniniu paštu kitai įmonei (Gavėjas) apie teikiamas paslaugas ir veiklą. Gavėjo el. pašto adresas buvo rastas Gavėjo interneto svetainėje, kur Gavėjas buvo pristatytas kaip tas, į kurį gali kreiptis suinteresuoti asmenys, teikti savo pasiūlymus dėl bendradarbiavimo elektronikos, informacinių technologijų ar telekomunikacijų srityse. 

Gavėjas jautriai sureagavo į el. laišką ir pateikė skundą VDAI, kuri konstatavo, jog rinkodaros pranešimas buvo siųstas neteisėtai, nes nebuvo gautas aiškus ir konkretus sutikimas dėl rinkodaros pranešimų. Kitaip tariant, VDAI atmetė Teikėjo argumentus, jog Gavėjas neva viešai išreiškė sutikimą dėl rinkodaros pranešimų siuntimo. VDAI pabrėžė, jog kontaktinių duomenų paskelbimas internete, visų pirma, yra sietinas su kreipimusi į tokį subjektą jo vykdomos veiklos klausimais, t. y. siekiant gauti jo teikiamas paslaugas, įsigyti jo parduodamas prekes ir pan. Toks duomenų paskelbimas savaime nereiškia duomenų subjekto sutikimo minėtus kontaktinius duomenis naudoti tiesioginės rinkodaros tikslais.

Pirmosios instancijos teismas laikėsi kardinaliai priešingos pozicijos ir šioje dalyje VDAI sprendimą panaikino. Nurodė, kad Gavėjas buvo aiškiai nurodęs, jog sutinka gauti tiek reklaminius, tiek kitokius bendradarbiavimo pranešimus, todėl buvo daroma išvada, kad buvo pareikštas sutikimas ir joks papildomas sutikimas nebuvo būtinas. Tačiau šios pozicijos teismo pozicijos argumentus LVAT įvertino kritiškai ir pabrėžė, jog Teikėjas turėjo gauti išankstinį Gavėjo sutikimą ir tik tada siųsti rinkodaros pranešimus, todėl pritarė VDAI argumentams.

LVAT paaiškino, jog sutikimas gauti informaciją tiesioginės rinkodaros tikslais negali būti numanomas, todėl asmens, prieš elektroniniu paštu pateikiant jam tam tikrą komercinį pasiūlymą, pirmiausiai, turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai atsiklausiama dėl jo elektroninio pašto adreso naudojimo konkrečiu tiesioginės rinkodaros tikslu ir tik gavus aiškų sutikimą tokius veiksmus vėliau atlikti.

Nagrinėjamu atveju, galime daryti išvadas, jog juridinio asmens galima atsiklausti dėl rinkodaros pranešimų siuntimo, tačiau toks paklausimas turi būti (A) itin aiškus ir (B) nedviprasmiškas. Tai reikštų, jog tik gavus sutikimą, kuris negali būti numanomas (pavyzdžiui „nesulaukę atsakymo laikysime, kad buvo duotas sutikimas siųsti reklaminius pasiūlymus“), gali būti teikiami konkretūs pasiūlymai ir pan. Žinoma, reikia įvertinti aplinkybes, ar juridinio asmens elektroninio pašto adresas nėra susietas su konkrečiu fiziniu asmeniu (pavyzdžiui linas.b@imone.lt), kadangi jau bus taikomos ir Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatos, o tai reikštų, jog iš esmės nebūtų galima teikti tokio pobūdžio paklausimo.

AVOCAD pažymi, jog, neoficialiais duomenimis, VDAI ir toliau laikosi griežtos pozicijos, kad juridiniam asmeniui paklausimo dėl jo el. pašto naudojimo tiesioginės rinkodaros tikslu teikti negalima ir tai nėra suderinama su Elektroninių ryšių įstatymo 69 str. Dėl šių priežasčių nurodytu LVAT išaiškinimu reikėtų vadovautis itin atsargiai. Kita vertus, tai puiki priemonė įmonėms, kurios jau yra susidūrusios su VDAI ir siekia išvengti baudų už galimai neteisėtai vykdomą tiesioginę rinkodarą.