/English

Naujienos

Atgal

Ar užsakovas gali nemokėti už papildomus statybos rangos darbus?

2021 02 11

Nesenai vienoje iš apžvalgų aptarėme rangovo galimybes reikalauti užmokesčio už papildomus darbus nepaisant to, kad buvo sudaryta galutinės kainos statybos rangos sutartis. 

Po apžvalgos paskelbimo gavome klausimą apie konkrečią situaciją, kai užsakovas, užsakęs papildomus statybos darbus, atsisako už juos mokėti ir nurodo CK normą (CK 6.685 str.), kuri neva suteikia užsakovui teisę rangovui užsakyti 15 proc. sutarties kainos neviršijančius papildomus darbus už juos nemokant. Šios situacijos išaiškinimas gali praversti ir platesnei auditorijai. 

Taigi, keliamas klausimas, ar užsakovas gali atsisakyti mokėti už papildomus darbus, remdamasis minėta teisės norma?

CK 6.685 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „užsakovas turi teisę daryti pakeitimus sutarties dokumentuose, jeigu papildomų darbų, kuriuos reikia atlikti dėl šių pakeitimų, kaina neviršija penkiolikos procentų sutartyje numatytos bendros statybos darbų kainos ir jeigu šie pakeitimai nepakeičia sutartyje numatytų statybos darbų pobūdžio. Šalys gali sutartyje numatyti ir kitokias sutarties dokumentų pakeitimo sąlygas.“

Šios normos tikslas – suteikti užsakovui galimybę vienašališkai pakeisti statybos rangos dokumentus ir užsakyti nedidelės apimties papildomus darbus, išvengiant galbūt sudėtingų derybų su rangovu ir taupant laiką. 

Šia norma reikalaujama, kad darbų pobūdis nesikeistų, tačiau nėra kitų konkrečių reikalavimų. Laikome, kad pagal ją užsakovas turi teisę reikalauti ištaisyti klaidas techniniame projekte ar, pasikeitus aplinkybės, prašyti atlikti papildomus darbus (objektyvūs kriterijai). Taip pat užsakovas gali tiesiog pakeisti nuomonę dėl tam tikrų darbų (subjektyvūs kriterijai). Tiesa, subjektyvus užsakovo pageidavimas neturėtų prieštarauti protingumo, ekonomiškumo, bendradarbiavimo principams. 

Primename, kad užsakovas, atlikdamas sutarties pakeitimus ir įtraukdamas papildomus darbus,  negali viršyti 15 procentų sutarties kainos. Tai saugo rangovo interesus ir yra reikalinga tam, kad šis galėtų planuoti savo darbų apimtis ir gamybinius pajėgumus.

Tačiau aptariama norma iš tiesų neatsako į klausimą apie atsiskaitymą už papildomus darbus, kuriuos rangovui kyla pareiga įvykdyti, kai užsakovas atlieka pakeitimus sutarties dokumentuose.

Dėl to bet kokie apmokėjimo už papildomus darbus klausimai turi būti sprendžiami pagal bendras teisės normas ir konkrečios sutarties nuostatas. Vadinasi, remdamasis šia norma, užsakovas neturi pagrindo atsisakyti mokėti rangovui. Tiesiog mokesčio už darbus klausimai sprendžiami pagal bendrąsias taisykles, kurių pagrindinė - už papildomus darbus užsakovas taip pat turi sumokėti, žinoma, tik jei rangovas neprisiėmė rizikos dėl sutarties kainos padidėjimo. Rizikos pasiskirstymą rangos santykiuose aptarsime kitame komentare.