/English

Naujienos

Atgal

Valstybinės žemės nuomos, kai ji išnuomojama keliems nuomininkams, ypatumai

2020 08 05

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse yra nustatyta, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai turi teisę nusistatyti naudojimosi tokia nuosavybe tvarką. Nepavykstant to padaryti tarpusavio sutarimu, egzistuoja galimybė kreiptis į teismą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektais tvarkos nustatymo. 

Tačiau ši teisės norma negali būti taikoma išnuomojant valstybinę žemę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) neseniai nagrinėjo vieno iš valstybinės žemės nuomininkų kreipimąsi būtent į bendrosios kompetencijos teismą, prašant nustatyti jo dalį valstybiniame žemės sklype. 

LAT šioje nutartyje išaiškino, kaip turi būti išnuomojama valstybinė žemė ne aukciono būdu, kai žemė yra užstatyta keliems fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. 

Kaip matyti iš LAT praktikos, pasitaiko atvejų, kai keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems kaip atskiri objektai ir priklausantiems skirtingiems savininkams, yra suformuojamas vienas valstybinės žemės sklypas, tačiau nėra išskiriama kiekvienam savininkui priskirta valstybinės žemės sklypo dalis. 

Nesant išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos atskiros žemės sklypo dalies, nėra užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Vadinasi, vienas nuomininkas gali užimti didesnę, nei jo statiniams reikalinga, sklypo dalį, ir taip nesąžiningai elgtis kito nuomininko atžvilgiu. 

Tačiau valstybinės žemės nuomininkai neturi teisės patys, tarpusavio susitarimu, keisti valstybinės žemės nuomos sutarties ir nustatyti, kaip ir kokiomis sklypo dalimis kiekvienas iš jų naudosis žeme. Dar daugiau, jie taip pat neturi teisės kreiptis į teismą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarko nustatymo. 

Tačiau nuomininkai, kaip tokios nuomos sutarties šalis, kurioje nėra nustatyta kiekvieno iš jų naudojimosi žemės sklypu tvarka, gali arba individualiai, arba bendru sutarimu parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą administracine tvarka teikti valstybinę žemę nuomojančiai institucijai ir prašyti nuomos sutarties keitimo ar tikslinimo pagal pirmiau aptartus aspektus. Jeigu iš valstybinę žemę nuomojančios institucijos gauna neigiamą sprendimą, jie gali kreiptis į teismą.