/English

Naujienos

Atgal

Saugomo kūrinio kaip įrodymo perdavimas teismui nėra laikomas šio kūrinio viešu paskelbimu

2020 11 18

Įrodinėjimą reglamentuojančios teisės normos yra vienos svarbiausių visose teisės šakose. Tik pasitelkusios įrodinėjimo institutą šalys gali pagrįsti savo reikalavimus, o teismas (atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus) – nustatyti, ar egzistuoja tam tikros su ginču susijusios galimybės.

Bendra taisyklė sako, jog kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Įrodinėti reikšmės byloje turinčias aplinkybes yra šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisė ir pareiga. Deja, vis dažniau pasitaiko situacijų, kai įrodymu byloje tampa autorių teisių ir gretutinių teisių saugomas kūrinys. Saugomas kūrinys negali būti viešai skelbiamas, o jo naudojimas turi būti suderintas su kūrinio autoriumi. Priešingu atveju nustatomas autorinių ir gretutinių teisių pažeidimas, ir atsiranda pareiga atlyginti dėl saugomo kūrinio viešo paskelbimo Autoriaus patirtus nuostolius. 

Neretai iškyla klausimas dėl autorių teisių apsaugos ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą suderinamumo. Dėl šio klausimo 2020 m. spalio 28 d. byloje BY prieš CX C 637/19 pasisakė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT).

ESTT nurodė, kad sąvoka „viešas skelbimas“ apima du elementus: (1) kūrinio paskelbimo veiksmą ir (2) šio kūrinio paskelbimą viešai. ESTT pripažino, kad saugomo kūrinio kaip įrodymo pateikimas teismui yra kūrinio paskelbimo veiksmas, kadangi jis buvo elektroniniu būdu perduotas teismui vykstant teismo procesui tarp privačių asmenų. Tačiau ESTT nesutiko, jog toks veiksmas turi būti laikomas viešu paskelbimu. Tokiu atveju kūrinys buvo paskelbtas ne asmenims apskritai, bet atskiriems specifines funkcijas atliekantiems teismo darbuotojams. Todėl jo kaip įrodymo perdavimas teismui elektroniniu būdu vykstant teismo procesui tarp privačių asmenų negali būti laikomas viešu paskelbimu.

Šis ESTT sprendimas yra aktualus keliais aspektais: pirma, ESTT pripažino, kad intelektinės nuosavybės apsauga nėra absoliuti – ji privalo būti derinama su kitomis teisėmis, ir, antra, šalims teisminiame procese yra užtikrinama teisė į veiksmingą teisių gynimą. Taigi, šalys gali teikti teismui saugomus kūrinius kaip įrodymus, ir tai nebus laikoma šių kūrinių viešu paskelbimu.

Atkreipiame dėmesį, kad teisės aktuose vis dažniau atsiranda nuorodų į tarptautinius visuotinai pripažintus standartus. Antai 2007 m. lapkričio 29 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija priėmė įsakymą „Dėl nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“, kuriame numatyti reikalavimai sertifikavimo įstaigoms. Tarp reikalavimų nurodomi tarptautinio standarto ISO reikalavimai. Kilus ginčui dėl įstaigos akreditacijos sertifikavimo paslaugoms teikti, turėtų būti įvertinti ne tik nacionalinio teisės akto, bet ir tarptautinio standarto reikalavimai. Šis standartas yra autorių teisių ir gretutinių teisių saugomas kūrinys, kurio naudojimas yra ribojamas. Todėl teisme besibylinėjanti šalis buvo priversta apsvarstyti tokius klausimus: (1) ar pateikti saugomą kūrinį (tarptautinį standartą) ir jo pagrindu įrodinėti savo reikalavimą, bet pažeisti saugomo kūrinio autoriaus teises, ar (2) nesinaudoti saugomu kūriniu ir pažeisti teisę į veiksmingą savo teisių gynimą. ESTT sprendimas šį klausimą išsprendė suteikdamas prioritetą veiksmingam teisių gynimui. Tačiau svarbu nepamiršti, kad saugomam kūriniui taikoma apsauga negali būti paneigta. 

#AVOCAD atkreipia dėmesį, kad, prieš teikiant saugomą kūrinį kaip įrodymą teismui, reikėtų nepamiršti šiam kūriniui taikomos apsaugos bei įsivertinti saugomo kūrinio kaip įrodymo ryšį su nagrinėjama byla.