/English

Naujienos

Atgal

Ką daryti, jei likviduojama arba likviduota pasirinkta arbitražo institucija?

2020 11 03

Greičiausiai nemaža dalis ir įmonių, ir žmonių kada nors yra sudarę sutartis, kuriose numatyta arbitražinė išlyga. Arbitražas jau seniai veikia kaip rimta alternatyva ginčų nagrinėjimui teismuose. Arbitražinė išlyga yra sutarties sąlyga, kurioje šalys susitaria dėl sutarties kilusius ginčus nagrinėti arbitraže, o ne įprastame teisme.

Sudarydamos įvairius susitarimus, šalys dažniausiai įvardina konkrečią arbitražo instituciją, kurioje norėtų arbitražo proceso. Tačiau pasitaiko atvejų, kai pasirinkta arbitražo institucija likviduojama arba jau yra likviduota. Ką tokiu atveju daryti?

Visai neseniai gavome tokį AVOCAD kliento klausimą ir gerokai pasukome galvas, kol radome atsakymą, kuriuo dalinamės su visais. 

Kilus ginčui, mūsų klientas kreipėsi į šalių sutartyje numatytą arbitražo instituciją. Paaiškėjo, kad ši yra likviduojama. Tuomet klientas su ieškiniu kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą. Teismas ieškinį paliko nenagrinėtą, vadovaudamasis aplinkybe, jog sutartyje buvo sulygta dėl konkrečios arbitražo institucijos.

Kadangi komercinio arbitražo įstatyme yra numatyta galimybė susitarti dėl ad hoc arbitražo, klientas pateikė kitai šaliai savo siūlomų arbitrų kandidatūras, tačiau, nesulaukęs šalies sutikimo dėl siūlomų kandidatūrų, nusprendė kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su prašymu paskirti arbitrą. 

Deja, Vilniaus apygardos teismas prašymo netenkino, motyvuodamas tuo, jog nagrinėjamu atveju šalys pasirinko ginčų nagrinėjimo būdą nuolatinėje arbitražo institucijoje (kuri, kaip žinia, yra likviduojama), o ne ad hoc arbitraže, todėl, nesant tokio šalių susitarimo, teismas neturi teisės pakeisti ginčo nagrinėjimo būdo (t. y. iš ginčo nagrinėjimo instituciniame arbitraže į ginčo nagrinėjimą ad hoc arbitraže) ir spręsti dėl ginčo nagrinėjimui taikytinų taisyklių.

 #AVOCAD teisininkų nuomone, negali susidaryti tokia situacija, jog, likviduojant nuolatinę arbitražinę instituciją, ginčo šalys praranda galimybę ginti pažeistas teises. 

Pateikus dar vieną skundą, Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgė į tai, kad tikroji šalių valia yra ginčą spręsti arbitraže, neteikiant esminės reikšmės arbitražo institucijai, ir nurodė, jog vien dėl to, kad šalių sutartoje arbitražinėje išlygoje nurodyta institucija yra likviduojama, arbitražinis susitarimas savaime netampa negaliojančiu, tačiau turi būti kvalifikuojamas kaip turintis trūkumų, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiama, ar šiuos trūkumus įmanoma ištaisyti.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad tokį arbitražinį susitarimą galima vykdyti, ginčus perduodant spręsti ad hoc arbitražui arba šalims susitarus dėl arbitražo institucijos pakeitimo, tokiu būdu ištaisant arbitražinio susitarimo trūkumus.

Situacija yra išties išskirtinė ir neeilinė. Todėl #AVOCAD atkreipia dėmesį, kad gyvendami itin besikeičiančioje socialinėje erdvėje, vis dar galime susidurti su teisinėmis situacijomis, kurios nėra tinkamai apibrėžtos ir reglamentuotos. Todėl rekomenduojame atidžiai įvertinti sudaromą susitarimą su arbitražine išlyga bei tai, kokią arbitražinę instituciją šalys renkasi.