/English

Naujienos

Atgal

Sutuoktinis per skyrybas dalina Jūsų iki santuokos įsigytą būstą: ar visada asmeninis turtas lieka neliečiamas?

2023 08 02

Vykstant skyrybų procesams, net ir tais atvejais, kai visai lengvai sutariama išsiskirti bendru sutarimu, skyrybų procesas gali užtrukti net ir keletą metų, kai tik kalba pasisuka apie turto dalybas. Nutraukiant santuoką sutuoktiniai dažnai vadovaujasi bendruoju principu – dalinamas tik bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe šalims priklausantis santuokos metu užgyventas nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas. Taigi, šiais atvejais šalys derasi kam koks turtas nutraukiant santuoką turėtų priklausyti, kokiomis dalimis šiuos turto objektus pasidalinti ar kokia piniginė kompensacija vienai iš šalių turėtų būti išmokėta.

O kaip yra tais atvejais, kai buvęs sutuoktinis nori padalinti ir Jūsų iki santuokos įgytą turtą? Ar tikrai visada asmeninis turtas lieka nedalinamas? Apie tai plačiau pasakoja advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ vyresnysis teisininkas Žygimantas Klizas.

Pagal Civilinį kodeksą (CK), asmenine sutuoktinių nuosavybe yra laikomas abiejų sutuoktinių atskirai iki santuokos įgytas turtas bei turtas, kuris sutuoktiniui yra dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn (CK 3.89 str.)

Taigi, neretai pasitaiko, kad vienas iš sutuoktinių į santuoką „atsineša“ savo asmeninės nuosavybės teise iki santuokos nusipirktą turtą, santuokos metu tokį turtą paveldi arba toks turtas jam būna padovanojamas. Šį turtą sutuoktiniai visą santuokos laikotarpį prižiūri, jį naudoja šeimos poreikiams, į turtą (jo pagerinimą) investuoja bendras santuokines lėšas ir tokiu būdu iš esmės padidina tokio turto vertę. Nutraukiant šalių santuoką sutuoktiniui, kuris nėra laikomas turto savininku, kyla esminis klausimas – ar jis turi teisę pretenduoti į dalį šio turto?

Civiliniame kodekse (3.90 str.) numatyta, kad vieno iš sutuoktinių asmeninis turtas gali būti pripažintas bendru santuokiniu turtu, kai nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kt.) Šiuo atveju, suinteresuotas sutuoktinis turi teisę kreiptis į teismą reikšdamas reikalavimą dėl kito sutuoktinio asmeninio turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktiniu nuosavybe.

Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: (1) asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita); (2) asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; (3) iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Šias aptartas teisiškai reikšmingas aplinkybes turi pareigą įrodyti sutuoktinis, reikalaujantis kito sutuoktinio asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Svarbu pažymėti, jog sprendžiant dėl vieno sutuoktinio asmeninio turto pripažinimo bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 str. pagrindu), turi būti nustatyti esminiai turto pagerinimai, t.y., jog turto vertė dėl atliktų pagerinimų pasikeitė iš esmės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) yra pažymėjęs, kad įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, tai yra vertinamasis kriterijus ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).

Teismas taip pat gali (turi) atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai.

Taigi, pagerinto turto vertės nustatymo momentas yra viena iš labai reikšmingų aplinkybių nustatant atliktų pagerinimų mastą bei sprendžiant, ar atlikti pagerinimai atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nes spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį.  Esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne padėties rinkoje ir pan.