/English

Naujienos

Atgal

Vyriausybės gali laukti teismų maratonas

2020 06 02

Karantino ekonomines pasekmes jaučia daugelis, tačiau ypač – verslo sektorius, todėl dalis verslininkų jau ieško galimybių jas mažinti, kadangi kyla pagrįstų abejonių dėl karantino teisėtumo. 

Pastebėtina, kad Konstitucijoje įvardintos esminės teisės ir laisvės gali būti ribojamos išimtine ir tik įstatymais nustatyta tvarka. 

Kilus COVID-19 grėsmei bei siekiant jos suvaldymo, Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu, 2020 m. kovo 14 d. priėmė nutarimą, kurio pagrindu visoje Lietuvos teritorijoje įvedė karantiną bei numatė jo įgyvendinimo sąlygas bei tvarką. Tačiau Konstitucijoje nėra įtvirtinta tiesioginė teisė poįstatyminiu (Vyriausybės priimtu) teisės aktu riboti Konstitucijoje įtvirtintas esmines teises ir laisves. Minėto įstatymo nuostatos tik bendrai apibrėžia karantinui keliamus tikslus, o Vyriausybės nutarime galime matyti aiškius bei išsamius draudimų ir ribojimų sąrašus, pvz., kad draudžiamas judėjimas per sieną, ribojama privataus ir viešo sektoriaus veikla (pvz., restoranų, parduotuvių, grožio salonų) ir pan.

Todėl karantinas sukėlė aštrias diskusijas dėl Vyriausybės veiksmų atitikties Konstitucijai. Nuo jo pradžios praėjus kelioms savaitėms, valdžios atstovai greičiausiai suprato, kad  Vyriausybės priimti sprendimai, ribojantys Konstitucijoje itin ginamas bei saugomas asmenų teises ir laisves, galėjo peržengti Vyriausybės įgaliojimų ribas. Jau 2020 m. kovo 31 d. Seimas suteikė Vyriausybei įgaliojimus pateisinti dalį atitinkamų ribojimų, numatytų 2020 m. kovo 14 d. nutarime. Realiai, Vyriausybei buvo suteiktos galimybės laikinai riboti Konstitucijoje įtvirtintą asmens judėjimo laisvę ir, tam tikra apimtimi, įvesti ūkinės veiklos ribojimus.

Po mėnesio buvo inicijuoti ir Civilinės saugos įstatymo pakeitimai, numatantys galimybę laikinai apriboti asmens judėjimo laisvę, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teises, o susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai – ir ūkinės veiklos laisvę, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimą.

Taigi, Vyriausybė pirma paskelbė karantiną bei apribojo Konstitucijoje saugomas teises ir laisves, kurios gali būti ribojamos tik įstatymo pagrindu, ir tik vėliau pakeitė teisės aktus. Tačiau pagal teisės teoriją įstatymai atgal negalioja. Todėl Vyriausybės priimtas nutarimas, ribojantis esmines Konstitucijoje numatytas teises ir laisves, de jure yra neteisėtas.

Ši situacija gali kelti itin rimtus ekonominius iššūkius valstybei. Tikėtina, kad artimiausiu metu nuo COVID-19 nukentėjęs verslas imsis ryžtingų veiksmų bei prieš valstybę inicijuos teisminius procesus, reikalaudamas atlyginti nuostolius, kuriuos teko patirti dėl Vyriausybės pritaikytų apribojimų. Europos sąjungos narėse jau yra teismo sprendimų, kuriais konstatuota, jog valdžios institucijų veiksmais taikant karantino ribojimus buvo viršyti įgaliojimai.

Apibendrinant, verslo atstovams rekomenduotina rinkti įrodymus apie patirtus nuostolius bei pagalvoti apie kreipimosi dėl nuostolių kompensavimo inicijavimą.