Jeigu asmuo yra išteisinamas baudžiamojoje ar administracinių nusižengimų byloje, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, turi priimti ir sprendimą dėl asmens patirtų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti. Tą sako naujasis teisinis reguliavimas. Bet ar visais atvejais, kai kalbame apie Baudžiamojo proceso kodeksą (BPK) ir Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK), bylinėjimosi išlaidos bus atlygintos?
Daugiau nei prieš metus Konstitucinis Teismas nusprendė, kad administracinėje ir baudžiamojoje teisenoje išteisintų asmenų išlaidų neatlyginimas prieštarauja Konstitucijai. Kadangi anksčiau valstybės kompensacijų tokiais atvejais nenumatė joks teisinis reguliavimas, šių metų balandį LR Seimas priėmė BPK 106 str. ir ANK 666 str. pataisas. Kodeksų pataisos įsigaliojo jau nuo šių metų gegužės 1 d. ir jomis numatyta, kad teismui išteisinus asmenį, kuris buvo persekiojamas baudžiamąja tvarka, ar teismui nutraukus jo atžvilgiu pradėtą administracinių nusižengimų bylą, kartu teismas turi išspręsti ir išlaidų gynėjui atlyginimo klausimą. Tokios išlaidos atlyginamos iš valstybės lėšų.
Kalbant apie BPK, viskas gana paprasta – valstybė kaltina, valstybė atlygina, kadangi nuo 2017 m. nebeliko privataus kaltinimo instituto ir pagal BK ir BPK neliko galimybės, kad kaltinimą palaikytų ne valstybė, o privatus asmuo. Šiek tiek kita situacija yra su administraciniais nusižengimais.
ANK 666 str. 1 dalis nustato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti turi būti taikomos mutatis mutandis BPK nuostatos. Vis dėlto, dabar ANK 666 str. esanti nuoroda į BPK, atrodo lyg ir ne visai teisinga, nes baudžiamojo proceso teisenoje niekur nėra numatyta atvejų, kai ne valstybė galėtų inicijuoti procesą. Kyla logiškas diskusinis klausimas – kas atlygina išlaidas pagal ANK, tais atvejais, kai nei viena iš ginčo šalių nėra valstybė?
Administracinių nusižengimų teisena, kaip nurodyta ANK 590 str. 4 d., gali būti pradedama ir pagal akcininko, žemės ūkio bendrovės, kooperatyvinės bendrovės (kooperatyvo) nario ar kreditoriaus pareiškimą, taip pat pagal ANK 119 str. 1 d. nurodytų asmenų pareiškimus (akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, akcininko, valdybos, stebėtojų tarybos ar atskirų valdybos ar stebėtojų tarybos narių pareiškimus). To paties ANK 590 str. 4 d. yra numatytas ir pagrindas bylą pradėti pagal visuomenės informavimo priemonės atstovo ar žurnalisto pareiškimą ANK 547 str. numatytais atvejais.
Taigi, turime net keletą grupių asmenų, kurių pakeistas teisinis reguliavimas dėl išlaidų atlyginimo administracinės teisės nusižengimų bylose lyg ir neliestų, jeigu tiesiogiai remtumėmės tuo, jog pagal BPK 106 str. jas atlygina valstybė. Tačiau ANK 666 str. neišskiria šių grupių atskirai ar kitaip jų neatriboja nuo teisės gauti išlaidų, patirtų už teisines paslaugas, atlyginimo.
Mūsų praktikoje tikrai pasitaiko bylų, kur pvz. įmonių akcininkai, negaudami informacijos iš įmonės vadovo apie įmonės veiklą, kreipiasi į teismą prašydami traukti įmonės vadovą administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnį, kuris numato atsakomybę už informacijos nepateikimą akcininkams.
Ar nenustačius administracinio nusižengimo sudėties šioje situacijoje pagal šiandieninį teisinį reguliavimą teismas, priimdamas nutarimą dėl bylos nutraukimo, pasisakytų ir dėl išlaidų priteisimo be pagrindo į bylinėjimąsi įtrauktam bendrovės vadovui? Kas tas išlaidas atlygins, jei teisinis reguliavimas čia kalba tik apie valstybę?
Praėjusiais metais Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl Administracinių nusižengimų kodekse nenumatyto išlaidų atlyginimo teismui nutraukus bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo, nutarė, kad toks teisinis reguliavimas prieštaravo Konstitucijos 30 str. 1 daliai, 31 str. 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Tokiu atveju norėtųsi daryti išvadą, kad naujasis teisinis reguliavimas, apimantis BPK 106 str. ir ANK 666 str. pakeitimus, čia apims ir jau mūsų anksčiau minėtus ANK 590 str. 4 d. nurodytus atvejus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi jau pradėjo formuoti teismų praktiką dėl išlaidų atlyginimo ANK procese (byla Nr. 2AT-7-6-303/2021). Šioje byloje kilus ginčui tarp fizinio asmens ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl eismo taisyklių pažeidimo, pirmasis pasisakė Kauno apylinkės teismas ir nutraukė administracinio nusižengimo teiseną kartu atmetęs atstovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tokios pačios pozicijos laikėsi ir Kauno apygardos teismas. Vėliau, bylai pasiekus LAT, administracinio nusižengimo byla buvo atnaujinta. LAT nutarė pakeisti Kauno apylinkės teismo nutarimą ir Kauno apygardos teismo nutartį ir priteisti iš valstybės patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, vadovaudamasis LR Konstitucijos 6 str., 30 str. 1 d., 31 str. 6 d., konstituciniu teisinės valstybės principu, ANK 662 str. 14 d. 6 punktu, ANK 666 str. LAT šiuo atveju dėstydamas argumentus pažymėjo ir tada dar visai naują aukščiau minėtą Konstitucinio Teismo nutarimą, kadangi ANK 666 str. ir BPK 106 str. pakeitimai įsigaliojo tik nuo 2022 m. gegužės mėn. Taigi, nors kalbant apie ANK 590 str. 4 d. numatytus pagrindus pradėti administracinių nusižengimų teiseną, jokios LAT praktikos kol kas nėra, norisi tikėti, kad ir tokiais atvejais bylinėjimosi išlaidos irgi būtų atlyginamos (nes jos šiuo metu patenka po tuo pačiu ANK 666 str.).
Įstatymų leidėjui, matyt, reiktų atkreipti dėmesį į tokią ANK ir BPK teisės normų koliziją tam, kad išlaidų atlyginimas administracinio nusižengimo teisenoje nebūtų siejamas tik su tuo, kad išlaidas atlygina valstybė.