/English

Naujienos

Atgal

Kaip saugoti savo intelektinį turtą? (I dalis)

2022 05 04

Komercinės paslaptys yra seniausia žinoma informacijos apsaugos forma.  Verslo komercinės paslaptys – jų konkurencinis pranašumas. Tačiau verslas privalo taikyti deramas priemones, kad komercinė paslaptis būtų tinkamai saugoma, o bendrovė gautų naudą. Komercinės paslaptys dažnai papildo intelektinės nuosavybės apsaugą, nes tik ribota svarbių išradimų dalis yra patentuojama, o likusios inovatyvios dalys saugomos kitais būdais, kadangi neatitinka, pavyzdžiui, patento apsaugai keliamų reikalavimų. 

Komercinės paslaptys, patentai ir autorių teisės užima pagrindinę vietą inovacijų kūrimo procese, ypač – ankstyvosiose stadijose. Tuo metu prekių ženklų ir dizaino apsauga naudojama vėlesnėje inovacijų kūrimo proceso fazėje. 
 
Komercine paslaptimi laikytina informacija ir/ar praktinė patirtis (angl. know-how) gali būti: techninė/technologinė, mokslinė, komercinė, finansinė, organizacinė, taip pat informacija apie nepavykusio eksperimento/tyrimo duomenis ir kt. 
 
Patentais saugomi bet kokios technikos srities išradimai (naujas įrenginys, produktas ar procesas), jeigu jie yra nauji, atitinka išradimo lygį ir turi pramoninį pritaikomumą. 
 
Autorių teisių apsaugos objektais gali būti originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas (pavyzdžiui, knygos, kino filmai, iliustracijos, architektūros kūriniai, skulptūros, dramos, muzikos kūriniai, kalbos, žodiniai mokslo kūriniai ir t.t.).
 
Prekių ženklai gali būti sudaryti iš bet kokių žymenų, pavyzdžiui, iš žodžių, įskaitant asmenvardžius, ar piešinių, raidžių, skaitmenų, spalvų, prekių ar jų pakuotės formos arba garsų.
 
Dizainas yra viso gaminio ar jo dalies vaizdas, kuris gali būti sudarytas iš gaminio ir (arba) jo ornamentikos specifinių savybių – linijų, kontūrų, spalvų, formos, tekstūros ir (arba) medžiagos. 
 
Kiekvienas intelektinis turtas atlieka skirtingą funkciją. Pavyzdžiui, bendrovė „Microsoft“  tam tikras „Windows“ programinės įrangos funkcijas apsaugo patentais. Ji naudoja autorių teises, kad apsaugotų tikrąjį „Windows“ programinės įrangos kodą nuo kopijavimo, o žymenis „Microsoft“  ir „Windows“ saugo kaip prekių ženklus, kurie identifikuoja produktą. O tuo pat metu naudoja komercines paslaptis saugodama savo programinės įrangos kodo struktūrą ir metodiką.
 
Komercinė paslaptis ar patentas?
 
Inovacijas kuriančios bendrovės turi pasverti komercinės paslapties ir/ar patento apsaugos sąnaudas, įvertinti rizikas, konkurencijos lygį, inovacijos proceso stadiją, apsaugos teikiamą naudą bei pasirinkti optimalų inovacijų apsaugos būdą. Patentai ir komercinės paslaptys turi labai skirtingą teisinį pagrindą ir skiriasi žemiau nurodytais aspektais, pavyzdžiui: 
 
Ypatumai
Komercinė paslaptis
Patentas
Registracija
Nėra
Yra
Slaptumas
Taip, t. y. reikalavimas apsaugai
Ne
Apsaugos terminas
Nėra
Paprastai 20 m.
Perdavimas, licencijavimas
Taip, bet sudėtinga
Taip
Vykdymas
Taip, bet sudėtinga
Taip
Apsauga nuo atvirkštinės inžinerijos (angl. reverse engineering)
Ne
Taip
 
Dažniausiai išradėjai nusprendžia patentuoti pagrindinę savo išradimų techninę savybę, o su patentu susijusias žinias laikyti paslaptyje. Kartais praktinė patirtis paskatina ir naują patentą, kuris papildo ankstesnįjį. Todėl šios dvi sistemos dažnai naudojamos kartu.
 
Komercinių paslapčių apsaugos strategijos 
 
Balandį vykusiame Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) seminare, skirtame komercinių paslapčių apsaugos sistemai Europos ir Centrinės Europos bei Baltijos šalių regionuose, buvo pristatyti praktiniai patarimai, kaip tinkamai saugoti komercines paslaptis.
 
Pirma, organizacija turi identifikuoti, ar išvis turima komercinė paslaptis, aiškiai ją įvardinti ir registruoti bendrovės/organizacijos viduje. Tai tiesiogiai susiję ir su bendra darbuotojų edukacija apie komercinių paslapčių apsaugos svarbą. Todėl būtina periodiškai tikrinti, ar darbuotojai žino apie komercinę paslaptį, supranta jos svarbą. 
 
Antra, būtinos techninės ir fizinės prieigos prie komercinės paslapties ribojimo priemonės. Turi būti ribojamas tiek darbuotojų, tiek visuomenės patekimas į pastatus, kuriuose yra informacija, laikoma komercine paslaptimi, veikti juose esančių asmenų stebėsena.
 
Trečia, dokumentuose, kuriuose yra komercinė paslaptis, būtina pažymėti, jog tai yra konfidenciali informacija. Taip pat turi būti pasirašytos konfidencialumo, neatskleidimo, nekonkuravimo susitarimai su darbuotojais ir/ar kitais asmenimis, kuriems gali tekti dirbti su komercinėmis paslaptimis.