/English

Naujienos

Atgal

Ar skiriantis būtų dalinamas iki santuokos įgytas namas?

2022 04 06

Sutuoktiniams nusprendus nutraukti santuoką kyla klausimas, koks turtas turi būti dalinamas, o koks yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė ir negali būti liečiamas?

Pagal bendrąją taisyklę iki santuokos kiekvieno iš sutuoktinių įgytas turtas yra jų asmeninė nuosavybė ir, nutraukiant santuoką, jis nedalinamas, lieka tam, kam jis ir priklauso. Tai reglamentuoja Civilinio kodekso 3.89 straipsnis. Ar tokia taisyklė neturi išimčių? Ar visais atvejais besiskiriantis sutuoktinis gali būti ramus dėl turto, kurį įgijo iki santuokos sudarymo dienos?

Dažna situacija, kuomet vienas iš sutuoktinių dar iki santuokos įgyja namą. Į tą namą po santuokos sudarymo šeima įsikelia gyventi, jame augina vaikus, remontuoja tą namą, gerina jo gerbūvį, gal net ima kreditą to namo remontui ar rekonstrukcijai. Pagal bendrąją taisyklę tas namas vis tiek priklauso vienam iš sutuoktinių, tačiau ar galima jį pripažinti bendru ir padalinti?

Tiek teismų praktika, tiek įstatymai numato, kad tam, jog asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe esantis turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe pagal Civilinio kodekso 3.90 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatomos tokios aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. 

Įrodžius šias aplinkybes turtas gali būti pripažintas bendra nuosavybe ir padalintas. 

Sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Kadangi įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus Civilinio kodekso 3.90 straipsnyje. Teismas taip pat gali (turi) atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai.

Tam, kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, būtų galima pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, reikia nustatyti reikšmingų faktų visumą. Teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, privalo įrodyti sutuoktinis, reikalaujantis kito sutuoktinio asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Taigi, net jei turtas buvo įgytas iki santuokos, tačiau jis buvo pagerintas santuokos metu iš bendrų lėšų ar netgi sutuoktinių bendru darbu, yra tikimybė, jos turtas bus pripažintas bendrąją daline nuosavybe ir padalintas tarp sutuoktinių. 

Jei, visgi, turtas bendrąja nuosavybe nepripažįstamas, yra ir kiti sutuoktinio interesų gynimo būdai, pavyzdžiui, kompensacijos priteisimas. 

Sutuoktinis, prisidėjęs savo asmeninėmis ar bendromis lėšomis, statybinėmis medžiagomis ir darbu prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, turi teisę gauti piniginę kompensaciją, atitinkančią panaudotų asmeninių lėšų, statybinių medžiagų, darbo vertę. Taip yra atkuriama sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyra ir neleidžiama vienam jų praturtėti kito sąskaita.

Kiekvienu konkrečiu atveju reikia vertinti aplinkybes ir nuspręsti, kokiu būdu geriausia ginti savo interesus, ar prašyti turtą pripažinti bendrąją jungtine nuosavybę, ar formuluoti reikalavimą dėl piniginės kompensacijos, o gal teikti teismui abu šiuos reikalavimus vieną nurodant kaip alternatyvų.