/English

Naujienos

Atgal

Vaizdo stebėjimas daugiabučio laiptinėje ir BDAR

2021 12 20

Vaizdo stebėjimas ir Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (toliau – BDAR) – tai junginys, keliantis daug rūpesčių bei atsakomybių. Verslo pasaulyje vaizdo kamerų montavimas yra įprastas reiškinys – taip sprendžiama daug problemų, reikšmingai taupomi įmonės ištekliai. Tačiau iki montuojant vaizdo kameras tenka įveikti krūvą barjerų. Ir net tai negarantuoja sėkmės.

Pastaraisiais metais įmonės pradeda atsakingiau bei atidžiau vykdyti BDAR reikalavimus. Tai atsispindi ir teismų praktikoje. Vienoje iliustratyvioje byloje trumpalaikę butų nuomą vykdantis verslininkas siekė gauti leidimą iš gretimo buto savininko dėl vaizdo fiksavimo bendro naudojimo patalpose. Leidimo nepavyko gauti, todėl ginčas persikėlė į teismą. 

Ieškovas įrodinėjo, jog jam priklausantį butą verslo liudijimo pagrindu nuomoja suinteresuotiems asmenims trumpalaikei nuomai. Siekdamas užtikrinti viešąją tvarką, kaimynų ramybę ir nuomos sutarties sąlygų laikymąsi, pagal kurias draudžiama rengti vakarėlius bute, ieškovas norėjo prie savo buto įrengti vaizdo stebėjimo kamerą. Dėl buto išplanavimo nebuvo techninių galimybių įrengti vaizdo stebėjimo kameros pačiame bute taip, kad nebūtų pažeistas nuomininkų privatumas (vaizdo stebėjimo kamera fiksuotų vaizdą gyvenamajame kambaryje). Tačiau įrengus vaizdo stebėjimo kamerą bendro naudojimo laiptinėje, būtų filmuojamas praėjimas kitų dviejų butų link. Nors šių butų durys ir nebūtų filmuojamos. Deja, sumanymas liko neįgyvendintas, o teismai ieškinio reikalavimą atmetė.

Teismai pabrėžė, jog asmens duomenų apsaugos principai reikalauja, kad, prieš įsirengdamas vaizdo stebėjimo sistemą, duomenų tvarkytojas kritiškai įvertintų, ar ši priemonė, pirma, tinkama tikslui pasiekti, antra, adekvati ir būtina tam tikslui. Vaizdo stebėjimo priemonė turi būti pasirenkama tik tada, kai duomenų tvarkymo tikslas negali būti protingai pasiektas kitomis priemonėmis, kurios mažiau paveikia duomenų subjekto teises ir laisves. Pavyzdžiui, jei asmuo siekia apsaugoti turtą, vietoje vaizdo stebėjimo sistemų įdiegimo gali būti pastatyta tvora, įrengta apsauga, geresnis apšvietimas.

Be to, surinkti duomenys negali būti saugomi ilgiau nei būtina. Duomenys, bendru atveju, turi būti automatiškai ištrinami po kelių dienų, o ilgesni duomenų saugojimo terminai turi būti papildomai pagrįsti. Duomenų valdytojas turi tiksliai ir individualiai apibrėžti duomenų saugojimo terminus konkrečiam tikslui. Taip pat turi būti imamasi organizacinių ir techninių priemonių apsaugoti duomenis, užtikrinti duomenų tvarkymo principų įgyvendinimą. Stebint vaizdą turi būti renkama tik tiek duomenų, kiek yra būtina tikslui, dėl kurio jie tvarkomi, pasiekti.

Teismai pabrėžė, jog nebuvo įrodyti pakankami veiksmai, kurie užtikrintų reikalavimus, kylančius iš asmens duomenų apsaugos teisinio reguliavimo, saugoti duomenis tik tiek, kiek būtina siekiamiems tikslams, tiksliai ir individualiai apibrėžti duomenų saugojimo terminus pagal konkretų tikslą, imtis techninių ir organizacinių priemonių apsaugoti duomenis ir užtikrinti duomenų tvarkymo principų įgyvendinimą. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad kamerų įrengimo tikslas (apsaugoti savo turtą nuo sugadinimo, kontroliuoti nuomininkų skaičių, užtikrinti viešąją tvarką) yra proporcingas siekiui riboti atsakovo privatų gyvenimą, taip pat neįrodė, kad bus užtikrinti asmens duomenų apsaugos reikalavimai.

Taigi, naujausia teismų praktika patvirtina, jog toliau laikomasi griežtos pozicijos (kuri, beje, būdinga ir Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai), jog vaizdo stebėjimas yra tik kraštutinė priemonė. Žinoma, tai savaime nereiškia, jog vaizdo stebėjimas nėra galimas, tačiau visais atvejais teks įrodyti tokių priemonių proporcingumą ir būtinumą. 

Prieš pradedant vaizdo stebėjimą, AVOCAD rekomenduoja atkreipti dėmesį į žemiau išdėstytus kriterijus:

Visų pirma, reikėtų įvertinti, ar nėra alternatyvių galimybių, kurios leistų išvengti vaizdo stebėjimo. Pavyzdžiui, aptartoje byloje ieškovas turėjo įsivertinti, ar, siekiant kontroliuoti nuomininkų skaičių, nėra kitų technologinių sprendinių, kurie būtų leidę išvengti vaizdo stebėjimo. Beje, vien tai, jog kiti technologiniai sprendiniai yra brangesni, lyginant su vaizdo kamerų montavimu, paprastai nelaikoma svariais argumentais (tą konstatavo ir teismai). Dėl šių priežasčių rekomenduotina pasirengti aiškius ir konkrečius argumentus, kurie sudaro pagrindą vykdyti vaizdo stebėjimą.

Antra, rekomenduotina atlikti poveikio asmens duomenų apsaugai vertinimą. Tai itin sustiprina pirmame punkte pasirinktą poziciją.

Galiausiai, nustatyti itin aiškius bei konkrečius kriterijus dėl duomenų saugojimo termino. Reikia įsidėmėti, jog kuo terminas yra ilgesnis, tuo reikia svaresnių argumentų. Rekomenduotina tai fiksuoti rašytiniame dokumente. 

Apibendrinus visumą, teismų praktika dar kartą patvirtina, jog nesant aiškių ir konkrečių pagrindų vaizdo stebėjimo vykdymui, deja, bet teks atsisveikinti su vaizdo kameromis. Dėl šių priežasčių iki montuojant vaizdo kameras pirmiausiai derėtų įsivertinti atitiktį BDAR ir tik tada pirkti bei montuoti įrangą.