/English

Naujienos

Atgal

Vadove, baudą sumokėsite iš asmeninių lėšų?

2021 11 12

Praktikoje pasitaiko , kuomet civilinėn ar administracinėn atsakomybėn traukiamas juridinio asmens vadovas. Būtent vadovams tenka bene daugiausia atsakomybių iš visų juridinių asmenų valdymo organų. 

Bendrovės vadovas privalo užtikrinti įmonės veiklos vykdymą pagal teisės aktų reikalavimus, užtikrinti saugios darbo vietos reikalavimus ir pan. 

Bendrovės vadovas atsako tiek už įdarbinto darbuotojo darbo pradžios pranešimą SODRAI, tiek už patalpų, teritorijos, kuriose vykdoma įmonės veikla, atitikimą priešgaisrinės saugos reikalavimams, taip pat už įmonės finansines ataskaitos pateikimą laiku viešojo registro tvarkytojui, taip pat už tinkamą BDAR įgyvendinimą. Bendrovės vadovo pareigos kyla iš įvairių teisės aktų nuostatų. 

Dažnai bendrovės vadovas, pasitikėdamas savo darbuotojais, būtent jiems paveda aukščiau nurodytų bei kitų nevardintų pareigų vykdymą. Tačiau, jeigu yra nustatoma, kad šios pareigos vykdomos nebuvo arba vykdytos netinkamai, kas atsakys? Kaip vertinama administracinė juridinio asmens vadovo atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ANK)? 

Nors nuo naujojo ANK įsigaliojimo jau yra praėję beveik 4 metai, tačiau bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėdami juridinių asmenų vadovų administracinio nusižengimo bylas, vis dar vadovaujasi 2012 metais administracinių teismų suformuota teismų praktika. Ji ne visais atvejais yra teisinga ar atitinka realią teisinę situaciją. Juolab, kad buvo suformuotą dar galiojant senajam Administracinių teisės pažeidimų kodeksui.

Todėl juridinių asmenų vadovai, vykdydami įprastinę įmonės veiklą, turi būti itin atidūs, jeigu nori išvengti asmeninių administracinių nuobaudų. 

Daugelyje ANK straipsnių administracinio nusižengimo atsakomybės subjektai yra įvardijami taip „<...> užtraukia baudą juridinio asmens vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims“. 

Pažodžiui skaitant šį sakinį akivaizdu, kad juridinio asmens vadovas atsakytų pagal ANK tik tuo atveju, jeigu nebūtų paskyręs atsakingo už vienų ar kitų teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą asmens. Tačiau pagal šiuo metu suformuotą teismų praktiką taip manyti klaidinga. Pavyzdžiui, bendrosios kompetencijos teismai dažnai vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi byloje dėl priešgaisrinės būklės objektų reikalavimų įgyvendinimo. Joje nurodytą jog „netgi tuo atveju, kai vadovas paveda šias pareigas įmonės darbuotojui, atsakomybė už tinkamą objekto priešgaisrinę būklę tenka vadovui“. 

Tad, jeigu bendrovės patalpose ar teritorijoje bus nustatyta, kad nėra užtikrinami priešgaisrinės būklės objektų reikalavimai (net jeigu vadovas įsakymu buvo paskyręs atsakingą asmenį ir jis privalėjo užtikrinti tinkamą reikalavimų įgyvendinimą), atsakys ne paskirstas asmuo, o būtent juridinio asmens vadovas ir būtent jam bus paskirta bauda. 

Nors tikimasi, kad tokia teismų praktika dėl juridinio asmens vadovo administracinės atsakomybės ateityje pasikeis, tačiau iki tol rekomenduojama įvertinti, ar įmonės vykdoma veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, ar atsakingi asmenys užtikrina reikalavimų įgyvendinimą bei kuo greičiau pašalinti visus neatitikimus.