/English

Naujienos

Atgal

Subrangovui sumokėti gali ir tiesiogiai užsakovas

2021 09 29

Paprastai užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad generalinis rangovas tuo pat metu atsako subrangovui už užsakovo veiksmus (pavyzdžiui, pavėluotų atsiskaitymų atvejai) ir kartu užsakovui – už subrangovo veiksmus (pavyzdžiui, už netinkamą prievolių vykdymą).

Tačiau sutarčių laisvės principas leidžia šalims susitarti ir tiek generalinės rangos, tiek subrangos sutartyse nustatyti, kad užsakovas turi tiesioginį reikalavimą subrangovui, o subrangovas – užsakovui. Teismų praktikoje toks susitarimas nelaikomas teisių perleidimu, dėl to pagal sutartis kiekvienai iš šalių išlieka atsakomybė sutarties kontrahentui. Tai reiškia, jog užsakovui, generaliniam rangovui ir subrangovui išlieka galimybė pasirinkti, kam pareikšti reikalavimus – sutarties kontrahentui ar asmeniui, nurodytam sutartyje. Pažymėtina, kad kuri nors iš rangos sutarties šalių pagal sutartį gali įgyti reikalavimo teisę pasirinktinai į kurį nors asmenį, t. y. užsakovą, generalinį rangovą ar subrangovą, jeigu sudaroma trišalė sutartis, pagal kurią visoms šalims paskirstomos teisės ir pareigos.

Kitas teismų praktikoje pripažįstamas subrangovo reikalavimo teisių į atliktų darbų apmokėjimą nukreipimo ne į generalinį rangovą, o į užsakovą atvejis, kai generalinis rangovas perleidžia subrangovui reikalavimo teisę į užsakovą. Tokiu atveju subrangovas, remdamasis reikalavimo perleidimo sutartimi, turi teisę kreiptis su ieškiniu į teismą ir prašyti išieškoti skolą tiesiogiai iš užsakovo, Subrangovas teisės perleidimo sutarties pagrindu veikia jau ne kaip subrangovas, o kaip rangovo teisių perėmėjas.

Dar vienas atvejis, kai įvyksta novacija. Šiuo atveju tai susitarimas, kuriuo subrangovas atleidžia rangovą nuo prievolės sumokėti už atliktus darbus, o užsakovas perima prievolę iš rangovo sumokėti už darbus subrangovui. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas novaciją reglamentuojančias teisės normas, ne kartą yra pažymėjęs, kad novacija nepreziumuojama, todėl ją galima konstatuoti tik esant įrodymų, kad prievolės šalys aiškiai ir neabejotinai išreiškė savo valią pakeisti vieną prievolę kita.

Kasacinis teismas, nesenoje nutartyje, nagrinėdamas ginčą dėl užsakovo pareigos sumokėti už darbus tiesiogiai subrangovui viešųjų pirkimų srityje, nurodė, kad viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose novacija nėra galima, t. y. perkančioji organizacija (užsakovas) viešojo pirkimo sutartyje negali nustatyti tokios nuostatos, jog sutarties vykdymo metu tiekėjas (rangovas) gali būti tiesiog pakeistas kitu tiekėju (subrangovu). Tai prieštarautų Viešųjų pirkimų įstatymui.

Tačiau, kas svarbu subrangovui, kasacinis teismas pabrėžė, kad vienintelis atvejis, kai perkančioji organizacija gali prisiimti tiekėjo (šiuo atveju rangovo) įsipareigojimus subtiekėjams (šiuo atveju, subrangovams) – tik tiesioginio atsiskaitymo tikslais. Tokia tiesioginio atsiskaitymo galimybė savaime nereiškia tiekėjo prievolės atsiskaityti su subtiekėju pasibaigimo, todėl negali būti kvalifikuojama kaip novacija.

Taigi, subrangovui, siekiančiam minimalizuoti rizikas dėl galimo rangovo nemokumo, rekomenduotina siekti, kad tiek pagrindinėje rangos sutartyje, tiek subrangos sutartyje būtų įtraukiama sąlygą, jog už atliktus darbus su subrangovu gali atsiskaityti tiesiogiai užsakovas.

Turite klausimų, susijusių su rangovų ar subrangovų interesų apsauga? AVOCAD komanda pasiruošusi padėti ir patarti visais rūpimais klausimais.