Įpusėjus vasaros sezonui neapsieinama be gazuotų gaiviųjų gėrimų, jų vartojimas išauga. Tačiau, ar atskirtumėte atidaromos „Coca-Cola“ skardinės garsą nuo „Pepsi“ skardinės garso, ar toks garsas galėtų būti registruojamas kaip prekės ženklas?
Būtent tokią situaciją nagrinėjo Europos Sąjungos Bendrasis teismas (toliau – Teismas), į kurį kreipėsi Pareiškėjas, siekęs įregistruoti gaiviojo gėrimo skardinės atidarymo garsą. Pareiškėjas ieškinyje buvo nurodęs, kad yra pagrindas įregistruoti garsą kaip prekės ženklą, kadangi prašomam įregistruoti garsui buvo būdingos dvi savybės – atidarius gėrimo skardinę tyla trunka apie vieną sekundę, o šnypštimo garsas – maždaug devynias.
Tačiau Teismas, išnagrinėjęs bylą, pareiškėjo ieškinį atmetė. Teismas nurodė, jog tam, kad garsas būtų įregistruotas kaip prekių ženklas, garsas turi daryti tam tikrą įtaką ar jį turi būti galima atpažinti, kad tiksliniai vartotojai galėtų jį laikyti „kilmės nuoroda, o ne tik paprastu funkciniu elementu arba beprasme nuoroda“. Šiuo atveju prašomą įregistruoti prekių ženklą atitinkama visuomenė suvoks kaip nagrinėjamų prekių funkcinį elementą, nes šnypštimo garsas žymi minėtų prekių savybes, o ne jų komercinę kilmę, todėl minėtas prekių ženklas neturi skiriamojo požymio.
Tai reiškia, kad po skardinės atidarymo garso stojanti tyla ir paskesnis apie devynių sekundžių šnypštimo garsas nedaro pakankamai įtakos, kad skirtųsi nuo panašių garsų gėrimų srityje.
Taigi, pagrindinės sąlygos, kurias turi atitikti registruojamas prekės ženklas: (i) turi būti atsižvelgiama į prekes arba paslaugas, kurioms prašoma įregistruoti šį prekių ženklą; (ii) būtina atsižvelgti į tai, kad prašomas įregistruoti garsinis žymuo darytų tam tikrą įtaką, kuri leistų atitinkamam vartotojui jį suprasti kaip prekių ženklą ir jį tokiu laikyti, o ne suprasti kaip tik tam tikrą funkciją atliekantį elementą ar veiksnį be jam būdingų išskirtinių savybių.