/English

Naujienos

Atgal

Kas svarbu po karantino bankrotus pradėsiantiems įmonių vadovams?

2021 06 14

Nemokumas dažniausiai tapatinamas su apyvartinių lėšų trūkumu – kai vėluojama finansuoti einamąją veiklą, vykdyti kreditorinius įsipareigojimus, mokėti darbo užmokestį ir kt. Tai likvidumo testas – kiek įmonė yra pajėgi veikti ir vykdyti įsipareigojimus.  

Iki 2020 metų pagrindinis kriterijus bendrovės mokumui vertinti buvo balanso testas. Jis atskleidžia įmonės įsipareigojimų ir turimo turto santykį. Anksčiau šis testas buvo taikomas pradelstiems, o šiandien vertinami visi įsipareigojimai. 

Naujas požymis – bendrovės gyvybingumas, rodantis, kiek įmonė pajėgi vykdyti veiklą ir generuoti pelną. Teismų praktikoje šis kriterijus detalizuojamas: (a) kokios priežastys lėmė įmonės nemokumo problemas; (b) kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo; (c) kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams; (d) kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan. 

Abejones dėl įmonės gyvybingumo didina nevykdoma veikla arba planuojamos veiklos neatitiktis su skoliniais įsipareigojimais. Kita vertus, teismai laikosi pozicijos, jog esant nors menkiausiai galimybei, jei įmonė ateityje gali veikti, bankroto byla nekeliama. Tiesa, tokiu atveju gali būti keliama restruktūrizavimo byla. 

Suprantama, bankrotas – kraštutinė priemonė. Gali pakakti restruktūrizuoti arba derėtis su kreditoriais dėl piniginių prievolių išdėstymo. Paskubėjęs vadovas nemokumo procesą gali pradėti per anksti, kai vertinami tik formalūs kriterijai, neturima patirties, vadovaujamasi blogąja praktika ar tiesiog pasitikint kolegų patarimais, kurie neva „praėjo“ tą patį.

Kitas kraštutinumas – savo galimybių pervertinimas. Nuvertinama atskirų aplinkybių įtaka gyvybingumui, per daug tikimasi iš savo pastangų. Jeigu vadovo pastangos rezultatų nepasiekė ir įmonei nepavyko tęsti veiklos, vadovo gresia rimtos pasekmės. Vadovas negali nepagrįstai delsti ir tikėtis situacijos pagerėjimo. Bankroto laiku nepradėjusiam vadovui gresia atsakomybė ir pasekmės: žalos atlyginimas, teisės eiti vadovaujančias pareigas apribojimas. 

Vadovo pakeitimas ar akcijų perleidimas nepadeda išvengti atsakomybės, o priešingai – didina riziką.  Jeigu naujai įsteigta bendrovė tęsia tokią pačią veiklą, perima sutartis su klientais, samdo tuos pačius darbuotojus, pasitelkia tuos pačius tiekėjus – tai gali būti laikoma tyčinio bankroto požymiais, galinčiais virsti civiline ar net baudžiamąja atsakomybe.

Sudėtingas bankroto procesas gali vykti ir ne teismo tvarka. Teismo kompetencijai priskiriamus klausimus tokiu atveju sprendžia ir nemokumo administratorių skiria kreditorių susirinkimas. Šis kelias yra ir pigesnis, ir lankstesnis. Be to, kreditoriams pritarus, bankroto procedūrą, laikui bėgant, gali pakeisti ir restruktūrizavimas.