Pasinaudojus draudiko paslaugomis bei įvykus įvykiui (pavyzdžiui turto vagystei), draudikui yra suteikta teisė įvertinti, ar įvykis laikytinas draudžiamuoju ir išmokama draudimo išmoka, ar, įvykį pripažinus nedraudžiamuoju (pavyzdžiui, nesilaikius draudimo sutarties sąlygų), draudėjas prarastų teisę į draudimo išmoką. Su draudiko vertinimu nesutinkant, tenka kreiptis į teismą ir tikėtis palankaus teismo sprendimo.
Įsigaliojus Fizinio asmens bankroto įstatymui (toliau – FABĮ) pasitaiko situacijos, kai varžytynės paskelbiamos, tačiau jų metu teismas priima skolininko pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir apie tai informuoja antstolį. Šis turi sustabdyti turto realizavimą tam, kad jis būtų realizuojamas bankroto procese (FABĮ 5 straipsnio 6 dalis, 27 ir 28 straipsniai).
Kyla būsto kainos, mažėja galimybių įsigyti nuosavą, todėl žmonės renkasi nuomą. Daugėjant nuomos sutarčių, daugėja ir ginčų tarp jas sudariusių asmenų. Viena iš sąlygų, dėl kurios ginčai dažni – nuomotojo prašomas užstatas. Ar visada jis grąžinamas pasibaigus sutarčiai?
Kai teismas sutinka taikyti laikinąsias ieškinio apsaugos priemones, ieškovai įprastai džiaugiasi, kadangi tai sudaro prielaidas užtikrinti būsimo sprendimo įvykdymą. Atsakovas įpareigojamas susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų, kurie ieškovui būtų nepriimtini (parduoti ginčijamą turtą, pradėti objekto statybas, sudaryti komercinį sandorį ir pan.). Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visai nereiškia, jog ieškinys bus tenkintas. Priešingai, atmetus ieškinį kyla klausimas dėl žalos, kurią galėjo sukelti pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Pateikėte prašymą pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypą, tačiau po kurio laiko sužinojote, jog jis buvo išnuomotas ar parduotas kitam asmeniui, nes Jūs neatvykote į pretendentų susirinkimą. Ar galite ginčyti tokį NŽT sprendimą?
Būsto ir kitų patalpų nuomos rinka be perstojo auga. Santykiai dažniausiai įtvirtinami sudarant rašytines nuomos sutartis, kuriuose svarbi dalis tenka nuomininko mokamiems mokesčiams. Neretai pasitaiko, jog nuomininkai nesugeba vykdyti šių įsipareigojimų ir pradeda kauptis skolos. Kas jas turėtų atlyginti? Pasirodo, kai kada tai teks daryti ir pačiam būsto ar patalpų savininkui.
2021 m. liepos 7 d. įsigaliojo Notariato įstatymo pakeitimai, dabar nuotoliniu būdu gali būti atliekami notariniai veiksmai (pavyzdžiui, nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorių tvirtinimą, įgaliojimų tvirtinimą, vykdomojo įrašo dėl neapmokėto vekselio atlikimą ir kt.), išskyrus testamentų tvirtinimą, faktų, kad fizinis asmuo yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje, tvirtinimą bei saugoti oficialiesiems testamentams prilyginamus testamentus ir asmeninius testamentus priėmimą. Tai puiki paslauga visiems, kurie neturi galimybių, laiko ar tiesiog nenori vykti pas notarą. Tačiau, kaip tokią paslaugą galima gauti?
Tarp bendraturčių ginčai kyla ne tik dėl bendro namo ar buto valdymo, nesutarimai įsiplieskia ir dėl bendrų žemės sklypų valdymo. Tarkime, turite bendrą žemės sklypą, kurį norite atidalinti arba parduoti, o gal tiesiog pageidaujate atlikti kadastrinius sklypo matavimus, kad jo riboženklių koordinatės būtų nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje.
Lietuvos bankas ir kitų ES valstybių narių priežiūros institucijos skelbia, jog COVID-19 pandemijos metu ypač padaugėjo sukčiavimo atvejų FinTech sektoriuje. Tačiau kurios finansų įstaigų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo (PP/TF) prevencijos sritys pačios jautriausios ir kokių PP/TF rizikos valdymo priemonių turėtų imtis finansų įstaigos šiuo išaugusio sukčiavimo masto laikotarpiu?
Lietuvoje vis dar laukiama galimybės asmenims sklandžiai ir be didesnių problemų pakeisti savo vardą ar pavardę, kurioje galėtų būti nelietuviškų raidžių.
Įpusėjus vasaros sezonui neapsieinama be gazuotų gaiviųjų gėrimų, jų vartojimas išauga. Tačiau, ar atskirtumėte atidaromos „Coca-Cola“ skardinės garsą nuo „Pepsi“ skardinės garso, ar toks garsas galėtų būti registruojamas kaip prekės ženklas?
Liepos 15-ąją įsigalioja nemažai Seimo priimtų Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) pataisų. Viena iš jų – nauja sąvoka „juridinio asmens nemokumo tikimybė“. Ji reiškia padėtį, kai realiai tikėtina, kad juridinis asmuo taps nemokus per artimiausius tris mėnesius. Kriterijų, kas laikytina „realiai tikėtina“, teisės aktas nepateikia. Todėl tai lieka individualiam vertinimui ir ateities teismų praktikai.
Lietuvos bankas nuolat kartoja vieną iš kertinių FinTech įmonių trūkumų – formaliai ir siauriai atliekamą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo (PP/TF) prevencijos rizikos vertinimą.
Įmonė kartu su rytine korespondencija gavo darbuotojui adresuotą voką. Iš adreso nėra pakankamai aišku, ar tai asmeninė, ar su darbo funkcijomis susijusi korespondencija. Ar laišką gali atidaryti kitas darbuotojas? Ar būtina pasiteirauti paties gavėjo dėl voko turinio? O jei jis atostogauja? O gal jis ir pats nežino? O gal atidaryti ir tada spręsti, kam skirtas vokas? Kam teks atsakomybė, jeigu bus delsiama, o laiške įmonei svarbi informacija, nuo laiško įteikimo momento skaičiuojami terminai? Klausimų daug.
Vartojamoji ranga – tai santykiai, kai rangovas (verslininkas) įsipareigoja pagal užsakovo (vartotojo), užsakymą atlikti tam tikrą darbą, tenkinantį buitinius ar asmeninius užsakovo, jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti.
Vieną dieną gavote darbdavio pranešimą, jog Jūsų darbo vieta perkeliama į kitą miestą, ir kilo natūralus klausimas – ar sutikti? Kas bus, jei keisti savo darbo vietovės nesutiksite? Ar ją pakeisti galima be Jūsų sutikimo? Ar darbdavys galės nutraukti darbo sutartį?
Pastaraisiais metais teisininkų bendruomenėje keltas klausimas (apie tai praėjusiais metais rašėme ir mes) kad akcininkui, kuris nėra uždarosios akcinės bendrovės valdymo organu narys, gauti informaciją (išskyrus tą, kuri skelbiama viešai) apie bendrovę, jos veiklą buvo praktiškai neįmanoma.
Lietuvos bankas toliau stengiasi atkreipti FinTech įmonių dėmesį į jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir gegužės mėnesį išplatino kreipimąsi, kuriame įvardijo įmonių veiklos valdymo, vidaus kontrolės ir atitikties kultūros spragas ir rizikas. Nors kreipimasis skirtas elektroninėms pinigų ir mokėjimo įstaigoms, šiuo metu Lietuvoje būtent šios įmonės sudaro sudaro šalyje veikiančių FinTech įmonių pagrindą, o akcentuojami reikalavimai, kurių įmonės turi laikytis kasdienėje veikloje, aktualūs ir kitoms FinTech įmonėms.
Asmens duomenų apsauga yra didelis iššūkis ir galvos skausmas kiekvienai organizacijai. Krūva reikalavimų – nuo tvarkų parengimo iki jų įgyvendinimo, nuo atsakingų asmenų paskyrimo iki darbuotojų mokymų, ir šis sąrašas yra nesibaigiantis. Galima ir pasiklysti šiose džiunglėse. O jeigu dar atsiranda ir nepatenkintų klientų, kurie kelia pretenzijas, kad buvo pažeistos jų teisės, tai gali įsiliepsnoti ir rimtas gaisras, kuris pasibaigs solidžiomis baudomis. Praktika rodo, kad net nagrinėjant asmenų prašymus dėl susipažinimo su jų duomenimis, yra daromos grubios ir neatleistinos klaidos.
Nemokumas dažniausiai tapatinamas su apyvartinių lėšų trūkumu – kai vėluojama finansuoti einamąją veiklą, vykdyti kreditorinius įsipareigojimus, mokėti darbo užmokestį ir kt. Tai likvidumo testas – kiek įmonė yra pajėgi veikti ir vykdyti įsipareigojimus.
Pandemijos metu dažniau ginčijasi ne tik sutuoktiniai – akcininkų konfliktai neretai virsta visiška įmonės stagnacija ir jos tampa nebeįmanoma tinkamai valdyti. Entuziastingai pradėję veiklą asmenys neretai susipyksta, skirtingai balsuoja įmonės valdymo klausimais. Kas atsitinka tuomet, kai akcininkų balsavimo teisės yra apylygės ir jiems niekaip nepavyksta surasti bendro sprendimo, o kažkuris iš akcininkų dar ir sąmoningai veikia trukdydamas kitam akcininkui įgyvendinti savo teises?
Vis daugiau darbuotojų, karantino laikotarpiu dirbusių iš namų, pamažu grįžta į biurus. Visgi, reikšminga dalis taikosi prie naujos realybės ir renkasi darbą iš namų arba mišrų darbą. Todėl svarbu įvertinti, ar darbo sutarties šalims kyla poreikis papildomu rašytiniu susitarimu susitarti dėl darbo funkcijų atlikimo kitoje darbo vietoje – ne biure.
Europos Komisija (EK) balandžio 21 d. pateikė pasiūlymus dėl dirbtinio intelekto (DI) reglamento. Naujomis taisyklėmis siekiama Europą paversti pasauliniu patikimo DI centru ir užtikrinti pagrindines žmogaus teises, verslo saugumą.
Pasitaiko, kai aukcione ar varžytinėse įsigyjami statiniai – neretai apgriuvę, be aiškios funkcinės paskirties arba atvirkščiai, su aiškia paskirtimi (pavyzdžiui, transformatorinės), tikintis sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis ir tuos pastatus paversti biurais ar kitaip panaudoti. Tačiau sulaukiama valstybės atsisakymo sudaryti nuomos sutartis ne aukciono būdu.
Iki šiol Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) laikosi pozicijos, jog negalima juridinio asmens pasiteirauti dėl jo el. pašto naudojimo konkrečiu tiesioginės rinkodaros tikslu, tai galėtų užtraukti atsakomybę ir virsti administracine bauda. Visgi, ar tokiai pozicijai pritaria ir teismai?
Tiek naujienų portaluose, tiek socialiniuose tinkuose gausu atsiliepimų ir komentarų apie įmones, teikiančias paslaugas ir siūlančias prekes. Vieni atsiliepimai teigiami, nes lieka patenkinti paslauga ar preke, tačiau gausu ir neigiamų, kuriuos perskaitę kiti potencialūs klientai sudvejoja ar netgi atsisako minties kreiptis į aptariamą įmonę.
Jau daugiau nei metus gyvename su COVID-19 pandemija, tačiau vis dar kyla nemažai klausimų dėl tinkamos vartotojų teisių apsaugos pandemijos metu. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), kitos vartotojų teises ginančios organizacijos sulaukia vis daugiau klausimų iš vartotojų dėl pandemijos pradžioje nukeltų kelionių organizavimo tvarkos. Kokie klausimai vartotojams kyla dažniausiai?
2017 m. Europos piliečių iniciatyva, pavadinta „Uždrausti glifosatą ir apsaugoti žmones ir aplinką nuo toksiškų pesticidų“, kurią lydėjo 1 070 865 pritarimo pareiškimai buvo įteikta Europos Komisijai. Vienas iš iniciatyvos apimamų tikslų - gerinti ES rizikos vertinimo maisto grandinėje skaidrumą, įskaitant ir pramonės atliekamų tyrimų, pateiktų Europos maisto saugos tarnybai (EMST) rizikos vertinimui atlikti, valdymą.
Tęsiant temą apie rangovo galimybę reikalauti užmokesčio už papildomus darbus, tiesiogiai nenumatytus sutartyje, ne mažiau svarbi nauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – kasacinis teismas) nutartis ir joje išdėstyti argumentai viešųjų pirkimų srityje.