Pasitaiko, jog nuomininkas pagerina išsinuomotą daiktą (pavyzdžiui, atlieka pastato rekonstrukciją, įrengia patalpas ir pan.), tačiau turto savininkas atsisako atlyginti šias išlaidas. Įstatymas nurodo, jog nuomininkui su nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerinus atsiranda teisę į patirtų būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato kitaip. Teismų praktika skiria keturias sąlygas, kada nuomininkas gali tikėtis susigrąžinti tokias išlaidas.
Planuojate įsigyti nebeeksploatuojamą statinį, pastatytą iš valstybės nuomojamame žemės sklype? Gera vieta, gražūs planai pakeisti tiek statinio, tiek žemės sklypo paskirtį? Deramai neištyrę visų aplinkybių galite sulaukti šalto dušo, kai negausite sutikimo perleisti nuomos teisės į žemės sklypą. Ar jau turėtumėte nuleisti rankas?
Uždarojoje akcinėje bendrovėje ar akcinėje bendrovėje kartais susidaro padėtis, kai akcininkai turi skirtingą požiūrį į bendrovės valdymą, veiklos perspektyvas, ar nesutaria dėl kitų priežasčių.
Praktikoje pasitaiko , kuomet civilinėn ar administracinėn atsakomybėn traukiamas juridinio asmens vadovas. Būtent vadovams tenka bene daugiausia atsakomybių iš visų juridinių asmenų valdymo organų.
Klasikinė situacija: asmuo skolina pinigus kitam asmeniui be jokios rašytinės sutarties, o vienintelis įrodymas yra bankinis pavedimas. Pinigų negrąžinus, kreditoriui tenka spręsti dilemą dėl pinigų atgavimo. Dažnu atveju nusprendžiama kreiptis į teismą aiškinant, jog tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, šiuo pagrindu prašoma skolos priteisimo. Deja, ne visais atvejais tokia strategija yra veiksminga, o pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką gali tekti nuryti karčią pralaimėjimo piliulę.
Vairavę neblaivūs ir sukėlę eismo įvykį, kuriame nukentėjo kitas žmogus, atsako pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnį. Toks asmuo baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Be to, jam taikomos ir baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimas, teisės vairuoti atėmimas ir pan.
Kiekvienas ruduo pasižymi itin padidėjusiu gyvenamųjų patalpų nuomos poreikiu tiek Vilniuje, tiek kituose studentų miestuose. Vieša paslaptis, jog net nekilnojamojo turto vystymo bendrovės, siekdamos naujovių itin konkurencingame nekilnojamojo turto pardavimo sektoriuje, taip pat pasineria į būsto nuomos verslą ir dalį valdomų objektų išnuomoja, be to itin populiarėja co-living koncepcijos gyvenamųjų patalpų nuoma.
Teisė į informaciją yra viena esminių neturtinių akcininkų teisių. Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnyje nustatyta, kad akcininkas turi teisę iš gauti bendrovės informaciją: (i) kuri pagal įstatymus yra vieša (įstatai, finansinės ataskaitos, bendrovės metiniai pranešimai ir pan.), (ii) kuri yra įvardinta bendrovės įstatuose, ir (iii) kitą informaciją, kuri akcininkui būtina vykdant kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus (ši informacija apima ir konfidencialią bendrovės informaciją bei komercines paslaptis).
Teisminiams ginčams reikia ir pinigų, ir laiko. Sąnaudos didėja, jeigu tenka ginčytis su užsienio subjektu. Tokiu atveju dažniausiai tenka ne tik paruošti procesinius dokumentus, surinkti įvairiausius įrodymus, tačiau ir išversti visus dokumentus į atsakovui suprantamą kalbą (pavyzdžiui, serbų ar norvegų). Jau pirminėje stadijoje tokios išlaidos gali ženkliai padidėti ar net viršyti ginčo sumą. Kartais tai – dideli vertimo kaštai – tampa priežastimi nesibylinėti su užsienio subjektu.
Prieš metus nagrinėjome, ką daryti sutarties šalims, jeigu jų pasirinkta ginčų nagrinėjimo institucija yra likviduojama. Tuomet Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad ginčas negali būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme, o turi būti sprendžiamas ad hoc arbitraže. Tačiau rugsėjo 15 dieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) tokią praktiką pakeitė. LAT situaciją, kai nebeegzistuoja sutartyje įvardinta arbitražo institucija, įvardijo kaip arbitražinio susitarimo patologiją, apibrėžė arbitražinio susitarimo taikymo apimtį.
Paprastai užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad generalinis rangovas tuo pat metu atsako subrangovui už užsakovo veiksmus (pavyzdžiui, pavėluotų atsiskaitymų atvejai) ir kartu užsakovui – už subrangovo veiksmus (pavyzdžiui, už netinkamą prievolių vykdymą).
Pasinaudojus draudiko paslaugomis bei įvykus įvykiui (pavyzdžiui turto vagystei), draudikui yra suteikta teisė įvertinti, ar įvykis laikytinas draudžiamuoju ir išmokama draudimo išmoka, ar, įvykį pripažinus nedraudžiamuoju (pavyzdžiui, nesilaikius draudimo sutarties sąlygų), draudėjas prarastų teisę į draudimo išmoką. Su draudiko vertinimu nesutinkant, tenka kreiptis į teismą ir tikėtis palankaus teismo sprendimo.
Įsigaliojus Fizinio asmens bankroto įstatymui (toliau – FABĮ) pasitaiko situacijos, kai varžytynės paskelbiamos, tačiau jų metu teismas priima skolininko pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir apie tai informuoja antstolį. Šis turi sustabdyti turto realizavimą tam, kad jis būtų realizuojamas bankroto procese (FABĮ 5 straipsnio 6 dalis, 27 ir 28 straipsniai).
Kyla būsto kainos, mažėja galimybių įsigyti nuosavą, todėl žmonės renkasi nuomą. Daugėjant nuomos sutarčių, daugėja ir ginčų tarp jas sudariusių asmenų. Viena iš sąlygų, dėl kurios ginčai dažni – nuomotojo prašomas užstatas. Ar visada jis grąžinamas pasibaigus sutarčiai?
Kai teismas sutinka taikyti laikinąsias ieškinio apsaugos priemones, ieškovai įprastai džiaugiasi, kadangi tai sudaro prielaidas užtikrinti būsimo sprendimo įvykdymą. Atsakovas įpareigojamas susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų, kurie ieškovui būtų nepriimtini (parduoti ginčijamą turtą, pradėti objekto statybas, sudaryti komercinį sandorį ir pan.). Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visai nereiškia, jog ieškinys bus tenkintas. Priešingai, atmetus ieškinį kyla klausimas dėl žalos, kurią galėjo sukelti pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Pateikėte prašymą pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypą, tačiau po kurio laiko sužinojote, jog jis buvo išnuomotas ar parduotas kitam asmeniui, nes Jūs neatvykote į pretendentų susirinkimą. Ar galite ginčyti tokį NŽT sprendimą?
Būsto ir kitų patalpų nuomos rinka be perstojo auga. Santykiai dažniausiai įtvirtinami sudarant rašytines nuomos sutartis, kuriuose svarbi dalis tenka nuomininko mokamiems mokesčiams. Neretai pasitaiko, jog nuomininkai nesugeba vykdyti šių įsipareigojimų ir pradeda kauptis skolos. Kas jas turėtų atlyginti? Pasirodo, kai kada tai teks daryti ir pačiam būsto ar patalpų savininkui.
2021 m. liepos 7 d. įsigaliojo Notariato įstatymo pakeitimai, dabar nuotoliniu būdu gali būti atliekami notariniai veiksmai (pavyzdžiui, nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorių tvirtinimą, įgaliojimų tvirtinimą, vykdomojo įrašo dėl neapmokėto vekselio atlikimą ir kt.), išskyrus testamentų tvirtinimą, faktų, kad fizinis asmuo yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje, tvirtinimą bei saugoti oficialiesiems testamentams prilyginamus testamentus ir asmeninius testamentus priėmimą. Tai puiki paslauga visiems, kurie neturi galimybių, laiko ar tiesiog nenori vykti pas notarą. Tačiau, kaip tokią paslaugą galima gauti?
Tarp bendraturčių ginčai kyla ne tik dėl bendro namo ar buto valdymo, nesutarimai įsiplieskia ir dėl bendrų žemės sklypų valdymo. Tarkime, turite bendrą žemės sklypą, kurį norite atidalinti arba parduoti, o gal tiesiog pageidaujate atlikti kadastrinius sklypo matavimus, kad jo riboženklių koordinatės būtų nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje.
Lietuvos bankas ir kitų ES valstybių narių priežiūros institucijos skelbia, jog COVID-19 pandemijos metu ypač padaugėjo sukčiavimo atvejų FinTech sektoriuje. Tačiau kurios finansų įstaigų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo (PP/TF) prevencijos sritys pačios jautriausios ir kokių PP/TF rizikos valdymo priemonių turėtų imtis finansų įstaigos šiuo išaugusio sukčiavimo masto laikotarpiu?
Lietuvoje vis dar laukiama galimybės asmenims sklandžiai ir be didesnių problemų pakeisti savo vardą ar pavardę, kurioje galėtų būti nelietuviškų raidžių.
Įpusėjus vasaros sezonui neapsieinama be gazuotų gaiviųjų gėrimų, jų vartojimas išauga. Tačiau, ar atskirtumėte atidaromos „Coca-Cola“ skardinės garsą nuo „Pepsi“ skardinės garso, ar toks garsas galėtų būti registruojamas kaip prekės ženklas?
Liepos 15-ąją įsigalioja nemažai Seimo priimtų Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) pataisų. Viena iš jų – nauja sąvoka „juridinio asmens nemokumo tikimybė“. Ji reiškia padėtį, kai realiai tikėtina, kad juridinis asmuo taps nemokus per artimiausius tris mėnesius. Kriterijų, kas laikytina „realiai tikėtina“, teisės aktas nepateikia. Todėl tai lieka individualiam vertinimui ir ateities teismų praktikai.
Lietuvos bankas nuolat kartoja vieną iš kertinių FinTech įmonių trūkumų – formaliai ir siauriai atliekamą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo (PP/TF) prevencijos rizikos vertinimą.
Įmonė kartu su rytine korespondencija gavo darbuotojui adresuotą voką. Iš adreso nėra pakankamai aišku, ar tai asmeninė, ar su darbo funkcijomis susijusi korespondencija. Ar laišką gali atidaryti kitas darbuotojas? Ar būtina pasiteirauti paties gavėjo dėl voko turinio? O jei jis atostogauja? O gal jis ir pats nežino? O gal atidaryti ir tada spręsti, kam skirtas vokas? Kam teks atsakomybė, jeigu bus delsiama, o laiške įmonei svarbi informacija, nuo laiško įteikimo momento skaičiuojami terminai? Klausimų daug.
Vartojamoji ranga – tai santykiai, kai rangovas (verslininkas) įsipareigoja pagal užsakovo (vartotojo), užsakymą atlikti tam tikrą darbą, tenkinantį buitinius ar asmeninius užsakovo, jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti.
Vieną dieną gavote darbdavio pranešimą, jog Jūsų darbo vieta perkeliama į kitą miestą, ir kilo natūralus klausimas – ar sutikti? Kas bus, jei keisti savo darbo vietovės nesutiksite? Ar ją pakeisti galima be Jūsų sutikimo? Ar darbdavys galės nutraukti darbo sutartį?
Pastaraisiais metais teisininkų bendruomenėje keltas klausimas (apie tai praėjusiais metais rašėme ir mes) kad akcininkui, kuris nėra uždarosios akcinės bendrovės valdymo organu narys, gauti informaciją (išskyrus tą, kuri skelbiama viešai) apie bendrovę, jos veiklą buvo praktiškai neįmanoma.
Lietuvos bankas toliau stengiasi atkreipti FinTech įmonių dėmesį į jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir gegužės mėnesį išplatino kreipimąsi, kuriame įvardijo įmonių veiklos valdymo, vidaus kontrolės ir atitikties kultūros spragas ir rizikas. Nors kreipimasis skirtas elektroninėms pinigų ir mokėjimo įstaigoms, šiuo metu Lietuvoje būtent šios įmonės sudaro sudaro šalyje veikiančių FinTech įmonių pagrindą, o akcentuojami reikalavimai, kurių įmonės turi laikytis kasdienėje veikloje, aktualūs ir kitoms FinTech įmonėms.