Vartotojų teisių požiūriu pagrindinis dalykas yra prieiga prie teisingos, tikslios, aiškios ir vartotojui lengvai suprantamos informacijos apie maistą prieš jį perkant. Europos Sąjungos maisto apsaugos reglamento Nr. 1169/2011 preambulėje yra nurodyta, jog pagrindinių mitybos principų žinojimas ir tinkama informacija apie maisto produktų maistingumą labai padėtų vartotojui renkantis maisto produktus.
Viena populiariausių darbo sutarties nutraukimo priežasčių – blogi darbo rezultatai. Ar gali darbdavys atleisti darbuotoją iš karto, vos tik yra nepatenkintas jo pasiekiamais rezultatais? Ar, visgi, būtina įvykdyti tam tikras procedūras ir leisti darbuotojui „pasitaisyti“?
Dirbate sveikatos priežiūros, o gal statybų sektoriuje? Prekiaujate savo gamybos aksesuarais ar maisto produktais? Turite kavinę, parduodančią kavą išsinešti? Užsiimate automobilių remontu? Visiems išvardintiems ir dar daugeliui kitų Lietuvos verslų privalu apskaityti veikloje naudojamas pakuotes, gaminius ir susidarančias atliekas.
Pastaraisiais metais verslininkai sutartyse vis dažniau numato alternatyvų ginčų sprendimo būdą – arbitražą. Tai efektyvi, konfidenciali ir lanksti ginčo sprendimo valstybiniuose teismuose alternatyva, įgyvendinama šalių tarpusavio susitarimu. Deja, neatidžiai prieš keletą metų parengtas susitarimas kilus ginčui tarp šalių gali reikšti ilgą bei brangų procesą nustatant arbitražo instituciją, kurioje bus pradėtas nagrinėti tarp šalių kilęs ginčas. Kaip to išvengti?
„Juridinio asmens vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims“ – ši formuluotė itin dažnai minima Administracinių nusižengimų kodekse, kai kalbama apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Visgi, praktikoje tokios baudos „kitiems atsakingiems asmenims“ skiriamos itin retai. Kodėl?
Žodiniai elementai „green“,“ „bio“, „biological“, „ekologiškas“ „eco“, „organic“, „organiškas“ ir kt. prekių ženkluose – labai įtaigi konotacija. Tokie prekių ženklai vartotojams žymi prekę kaip atitinkančią tvarumo, aplinkos apsaugos ir/ar ekologinės gamybos savybes. Ne visada tokias idėjas atspindintys žymenys ar vaizdiniai elementai išties reiškia, kad taip žymima prekė ar paslauga tokia ir yra.
Pirkti ir parduoti naudotą automobilį – tikras galvos skausmas. Iš pažiūros techniškai tvarkingame automobilyje gali slėptis visa Pandoros skrynia, pradedant nuo paslėptų variklio defektų, baigiant netvarkingomis pavarų dėžėmis. Klasikinė situacija, kai tokio pobūdžio defektai išryškėja po 1 ar 6 mėnesių. Kas už juos atsakys? Pardavėjas viską verčia automobilio amžiui, o pirkėjas traukia argumentus apie slėptus trūkumus.
Sparčiai augant nekilnojamojo turto statybų mastams, per metus sudaroma dešimtys tūkstančių statybos rangos darbų sutarčių, kuriomis rangovai įsipareigoja per nustatytą terminą už sutartyje aptartą kainą pastatyti užsakovo pageidaujamą statinį, atlikti vidaus arba išorės apdailos ar kitus statybos darbus. Tuo pat metu užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas sąlygas statybos darbams atlikti, priimti tinkamos kokybės darbus ir sumokėti sutartyje aptartą kainą.
Komercinės paslaptys yra seniausia žinoma informacijos apsaugos forma. Verslo komercinės paslaptys – jų konkurencinis pranašumas. Tačiau verslas privalo taikyti deramas priemones, kad komercinė paslaptis būtų tinkamai saugoma, o bendrovė gautų naudą. Komercinės paslaptys dažnai papildo intelektinės nuosavybės apsaugą, nes tik ribota svarbių išradimų dalis yra patentuojama, o likusios inovatyvios dalys saugomos kitais būdais, kadangi neatitinka, pavyzdžiui, patento apsaugai keliamų reikalavimų.
Darbo kodeksas numato ne vieną darbo sutarties nutraukimo pagrindą to pageidaujant darbdaviui, tačiau dažnai darbdaviai mėgina pasinaudoti tuo, jog ne visi darbuotojai žino savo teises sutarčių nutraukimo atvejais ir sutartis siekia nutraukti kuo palankesnėmis būtent sau, o ne darbuotojui sąlygomis.
Savaime suprantama, kad savo srities profesionalai, įskaitant teisininkus, privalo imtis priemonių kiek įmanoma labiau užkardyti klaidų riziką. Vis dėlto, tenka pripažinti, kad, nors ir retai, bet net ir savo srities profesionalai daro žmogiškąsias klaidas savo profesinėje veikloje. Būtumėm naivūs, jei su tuo nesutiktumėm. Tad kiekvienam „šalto proto“ ir greitos reakcijos profesionalui pirmas klausimas turėtų būti ne apie tai, kas dabar bus, o apie tai, ar padaryta klaida ištaisoma?
Gegužės 1 dieną prasideda antrasis Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JANGIS) duomenų teikimo etapas. Tai ne tik pareiga visiems juridiniams asmenims pateikti duomenis apie juos tiesiogiai kontroliuojančius fizinius asmenis – juridinio asmens naudos gavėjus. Gerokai svarbiau, kad šią informaciją privalės vertinti, ir savo verslo procesuose įtraukti, visos verslo įmonės.
Sutuoktiniams nusprendus nutraukti santuoką kyla klausimas, koks turtas turi būti dalinamas, o koks yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė ir negali būti liečiamas?
Ne vienam varžytynėse dalyvavusiam, o ypač varžytynių verslu užsiimančiam asmeniui teko patirti situaciją, kai jie laimi varžytynes ir planuoja, ką darys su įgytu turtu (pavyzdžiui, investuos į jį ir parduos brangiau, nuomos ar naudos savo reikmėms ir pan.), bet sužino, jog teismas panaikino antstolio patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo, nes šis nustatė per mažą išvaržomo turto kainą ir nuo jos nustatė per mažą pradinę varžytynių kainą.
Pasitaiko, kad daug metų į savo sodybą važiuodavote per kaimyno sklypą, bet vieną dieną kelias užtvertas, o kaimynas aiškina, jog savo sklypu Jums naudotis nebeleis. Ar teisėtai elgiasi kaimynas, ar gali jis uždrausti Jums naudotis vieninteliu privažiavimu prie Jūsų sklypo?
Професійне адвокатське товариство «Avocad» розпочинає надавати безкоштовну правову допомогу для громадян України, які шукають притулку і допомоги у Литві.
Профессиональное общество адвокатов Avocad начинает предоставлять бесплатную правовую помощь гражданам Украины, ищущим убежище и помощь в Литве.
AVOCAD Law firm starts providing free legal aid to Ukrainian citizens seeking asylum and support in Lithuania.
Професійне адвокатське товариство «Avocad» розпочинає надавати безкоштовну правову допомогу для громадян України, які шукають притулку і допомоги у Литві.
Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (toliau – BDAR) yra įtvirtinti griežti pagrindai duomenų tvarkymui. Vienas iš jų – asmens sutikimas. Jis turi būti duodamas aktyviu veiksmu (gestu) arba pareiškimu, iš kurių būtų aišku, kad subjektas sutiko su tuo konkrečiu duomenų tvarkymu. Kitaip tariant, duomenų valdytojas turi gebėti įrodyti, jog duomenų subjektas konkrečiu atveju davė sutikimą.
2019 metais įsigalioję Baudžiamojo kodekso pakeitimai nustatė baudžiamąją atsakomybę neblaiviems vairuotojams – tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, laikomas padariusiu nusikaltimą ir yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.
Dažnai skolininkai, vengdami turtinių prievolių vykdymo, bando keisti gyvenamąją vietą, išvyksta gyventi į užsienio valstybes. Anksčiau (https://lnkd.in/dd5Frre5) jau apžvelgėme kreditoriaus teisių gynimo galimybes, skolininkui išvykus gyventi į Norvegijos Karalystę. Šįkart – apie priemones, kurių Lietuvoje esantis kreditorius gali imtis, kuomet skolininko registruota gyvenamoji vieta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.
Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (toliau – BDAR) įtvirtina griežtus asmenų duomenų tvarkymo standartus. Tuo pat metu duomenų subjektams suteikia daug teisių, kuriomis nevengiama pasinaudoti. Tai kuria naujus rūpesčius įmonėms. Viena iš teisių yra prašymas ištrinti asmens duomenis (teisė būti pamirštam).
Praėjusių metų pabaigoje įsigalioję Darbo kodekso pakeitimai rangovams numatė subsidiarią atsakomybę už darbo užmokesčio, įskaitant padidintą apmokėjimą už viršvalandinį darbą, darbą naktį, darbą poilsio ir švenčių dienomis, sumokėjimą subrangovo darbuotojams, dirbantiems darbus, nustatytus Statybos įstatyme.
Nespėjus įsibėgėti naujiems metams žiniasklaidoje pasirodė naujienos, jog jau paskelbti 2022 metais į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba tarnybą rezerve šaukiamų piliečių sąrašai. Tai reiškia, kad daugiau nei 3 tūkstančiai asmenų iki 26 metų amžiaus bus pašaukti 9 mėnesius tarnauti tėvynei.
2021 metais nekilnojamojo turto rinkoje fiksuoti ne tik sandorių, tačiau ir ginčų rekordai. Daug ginčų pradėta ir dėl vienos esminės nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos – kainos ir jos mokėjimo tvarkos. Dažniausiai pardavėjai tikisi, jog sutarta suma bus sumokėta sutarties pasirašymo metu arba dar prieš ją, tačiau tai dažnai neįgyvendinama, nes didelė turto dalis perkama lėšas gaunant iš kredito įstaigų ar kitų šaltinių.
Įstatymas, leidžiantis fiziniams asmenims bankrutuoti, Lietuvoje buvo priimtas 2013 metais. Nuo jo įsigaliojimo dienos jau iškelta daugiau nei 3000 bylų, tačiau ne kiekvieno norinčio „nusirašyti“ skolas prašymai teisme tenkinami.
Praktikoje dažna situacija, kai tiek gyventojai, tiek verslo subjektai susiduria su asmenimis, vengiančiais vykdyti pinigines prievoles. Tokie asmenys tampa skolininkais, o kreditoriams atsiranda teisė kreiptis į teismą ir vėliau inicijuoti priverstinį skolos išieškojimą per antstolį.
Vaizdo stebėjimas ir Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (toliau – BDAR) – tai junginys, keliantis daug rūpesčių bei atsakomybių. Verslo pasaulyje vaizdo kamerų montavimas yra įprastas reiškinys – taip sprendžiama daug problemų, reikšmingai taupomi įmonės ištekliai. Tačiau iki montuojant vaizdo kameras tenka įveikti krūvą barjerų. Ir net tai negarantuoja sėkmės.
Pasitaiko, kai skolą turi padengti ne vienas, o keli solidarūs skolininkai. Pavyzdžiui, būsto kredito bendraskoliai yra atsakingi už kredito padengimą bankui. Arba asmenys, turintys atlyginti bendrai padarytą žalą, ir pan. Jei, tokiais atvejais, skolos vienas iš solidarių bendraskolių nemoka, kreditorius gali reikalauti ją padengti kitą skolininką pilna apimtimi.