Lietuvoje vis dar laukiama galimybės asmenims sklandžiai ir be didesnių problemų pakeisti savo vardą ar pavardę, kurioje galėtų būti nelietuviškų raidžių.
Įpusėjus vasaros sezonui neapsieinama be gazuotų gaiviųjų gėrimų, jų vartojimas išauga. Tačiau, ar atskirtumėte atidaromos „Coca-Cola“ skardinės garsą nuo „Pepsi“ skardinės garso, ar toks garsas galėtų būti registruojamas kaip prekės ženklas?
Liepos 15-ąją įsigalioja nemažai Seimo priimtų Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) pataisų. Viena iš jų – nauja sąvoka „juridinio asmens nemokumo tikimybė“. Ji reiškia padėtį, kai realiai tikėtina, kad juridinis asmuo taps nemokus per artimiausius tris mėnesius. Kriterijų, kas laikytina „realiai tikėtina“, teisės aktas nepateikia. Todėl tai lieka individualiam vertinimui ir ateities teismų praktikai.
Lietuvos bankas nuolat kartoja vieną iš kertinių FinTech įmonių trūkumų – formaliai ir siauriai atliekamą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo (PP/TF) prevencijos rizikos vertinimą.
Įmonė kartu su rytine korespondencija gavo darbuotojui adresuotą voką. Iš adreso nėra pakankamai aišku, ar tai asmeninė, ar su darbo funkcijomis susijusi korespondencija. Ar laišką gali atidaryti kitas darbuotojas? Ar būtina pasiteirauti paties gavėjo dėl voko turinio? O jei jis atostogauja? O gal jis ir pats nežino? O gal atidaryti ir tada spręsti, kam skirtas vokas? Kam teks atsakomybė, jeigu bus delsiama, o laiške įmonei svarbi informacija, nuo laiško įteikimo momento skaičiuojami terminai? Klausimų daug.
Vartojamoji ranga – tai santykiai, kai rangovas (verslininkas) įsipareigoja pagal užsakovo (vartotojo), užsakymą atlikti tam tikrą darbą, tenkinantį buitinius ar asmeninius užsakovo, jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti.
Vieną dieną gavote darbdavio pranešimą, jog Jūsų darbo vieta perkeliama į kitą miestą, ir kilo natūralus klausimas – ar sutikti? Kas bus, jei keisti savo darbo vietovės nesutiksite? Ar ją pakeisti galima be Jūsų sutikimo? Ar darbdavys galės nutraukti darbo sutartį?
Pastaraisiais metais teisininkų bendruomenėje keltas klausimas (apie tai praėjusiais metais rašėme ir mes) kad akcininkui, kuris nėra uždarosios akcinės bendrovės valdymo organu narys, gauti informaciją (išskyrus tą, kuri skelbiama viešai) apie bendrovę, jos veiklą buvo praktiškai neįmanoma.
Lietuvos bankas toliau stengiasi atkreipti FinTech įmonių dėmesį į jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir gegužės mėnesį išplatino kreipimąsi, kuriame įvardijo įmonių veiklos valdymo, vidaus kontrolės ir atitikties kultūros spragas ir rizikas. Nors kreipimasis skirtas elektroninėms pinigų ir mokėjimo įstaigoms, šiuo metu Lietuvoje būtent šios įmonės sudaro sudaro šalyje veikiančių FinTech įmonių pagrindą, o akcentuojami reikalavimai, kurių įmonės turi laikytis kasdienėje veikloje, aktualūs ir kitoms FinTech įmonėms.
Asmens duomenų apsauga yra didelis iššūkis ir galvos skausmas kiekvienai organizacijai. Krūva reikalavimų – nuo tvarkų parengimo iki jų įgyvendinimo, nuo atsakingų asmenų paskyrimo iki darbuotojų mokymų, ir šis sąrašas yra nesibaigiantis. Galima ir pasiklysti šiose džiunglėse. O jeigu dar atsiranda ir nepatenkintų klientų, kurie kelia pretenzijas, kad buvo pažeistos jų teisės, tai gali įsiliepsnoti ir rimtas gaisras, kuris pasibaigs solidžiomis baudomis. Praktika rodo, kad net nagrinėjant asmenų prašymus dėl susipažinimo su jų duomenimis, yra daromos grubios ir neatleistinos klaidos.
Nemokumas dažniausiai tapatinamas su apyvartinių lėšų trūkumu – kai vėluojama finansuoti einamąją veiklą, vykdyti kreditorinius įsipareigojimus, mokėti darbo užmokestį ir kt. Tai likvidumo testas – kiek įmonė yra pajėgi veikti ir vykdyti įsipareigojimus.
Pandemijos metu dažniau ginčijasi ne tik sutuoktiniai – akcininkų konfliktai neretai virsta visiška įmonės stagnacija ir jos tampa nebeįmanoma tinkamai valdyti. Entuziastingai pradėję veiklą asmenys neretai susipyksta, skirtingai balsuoja įmonės valdymo klausimais. Kas atsitinka tuomet, kai akcininkų balsavimo teisės yra apylygės ir jiems niekaip nepavyksta surasti bendro sprendimo, o kažkuris iš akcininkų dar ir sąmoningai veikia trukdydamas kitam akcininkui įgyvendinti savo teises?
Vis daugiau darbuotojų, karantino laikotarpiu dirbusių iš namų, pamažu grįžta į biurus. Visgi, reikšminga dalis taikosi prie naujos realybės ir renkasi darbą iš namų arba mišrų darbą. Todėl svarbu įvertinti, ar darbo sutarties šalims kyla poreikis papildomu rašytiniu susitarimu susitarti dėl darbo funkcijų atlikimo kitoje darbo vietoje – ne biure.
Europos Komisija (EK) balandžio 21 d. pateikė pasiūlymus dėl dirbtinio intelekto (DI) reglamento. Naujomis taisyklėmis siekiama Europą paversti pasauliniu patikimo DI centru ir užtikrinti pagrindines žmogaus teises, verslo saugumą.
Pasitaiko, kai aukcione ar varžytinėse įsigyjami statiniai – neretai apgriuvę, be aiškios funkcinės paskirties arba atvirkščiai, su aiškia paskirtimi (pavyzdžiui, transformatorinės), tikintis sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis ir tuos pastatus paversti biurais ar kitaip panaudoti. Tačiau sulaukiama valstybės atsisakymo sudaryti nuomos sutartis ne aukciono būdu.
Iki šiol Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) laikosi pozicijos, jog negalima juridinio asmens pasiteirauti dėl jo el. pašto naudojimo konkrečiu tiesioginės rinkodaros tikslu, tai galėtų užtraukti atsakomybę ir virsti administracine bauda. Visgi, ar tokiai pozicijai pritaria ir teismai?
Tiek naujienų portaluose, tiek socialiniuose tinkuose gausu atsiliepimų ir komentarų apie įmones, teikiančias paslaugas ir siūlančias prekes. Vieni atsiliepimai teigiami, nes lieka patenkinti paslauga ar preke, tačiau gausu ir neigiamų, kuriuos perskaitę kiti potencialūs klientai sudvejoja ar netgi atsisako minties kreiptis į aptariamą įmonę.
Jau daugiau nei metus gyvename su COVID-19 pandemija, tačiau vis dar kyla nemažai klausimų dėl tinkamos vartotojų teisių apsaugos pandemijos metu. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), kitos vartotojų teises ginančios organizacijos sulaukia vis daugiau klausimų iš vartotojų dėl pandemijos pradžioje nukeltų kelionių organizavimo tvarkos. Kokie klausimai vartotojams kyla dažniausiai?
2017 m. Europos piliečių iniciatyva, pavadinta „Uždrausti glifosatą ir apsaugoti žmones ir aplinką nuo toksiškų pesticidų“, kurią lydėjo 1 070 865 pritarimo pareiškimai buvo įteikta Europos Komisijai. Vienas iš iniciatyvos apimamų tikslų - gerinti ES rizikos vertinimo maisto grandinėje skaidrumą, įskaitant ir pramonės atliekamų tyrimų, pateiktų Europos maisto saugos tarnybai (EMST) rizikos vertinimui atlikti, valdymą.
Tęsiant temą apie rangovo galimybę reikalauti užmokesčio už papildomus darbus, tiesiogiai nenumatytus sutartyje, ne mažiau svarbi nauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – kasacinis teismas) nutartis ir joje išdėstyti argumentai viešųjų pirkimų srityje.
Socialinių tinklų erdvėse buvo pasirodę pranešimų, jog didžiausios Lietuvos transporto įmonės savo darbuotojams darbo sutartis bei kitus su darbo santykiais susijusius dokumentus galimai pateikia ne darbuotojams suprantama, o išimtinai tik lietuvių kalba. Ar tokie darbdavio veiksmai gali būti laikomi pažeidžiančiais Darbo kodeksą?
Žiniasklaidoje nuolat mirga antraštės apie rekordinį nekilnojamojo turto pardavimo sandorių lygį, skaičiuojamos naujų butų rezervacijos ir kitais fiksuojamas NT bumas. Tačiau skubėjimas įsigyjant naują būstą arba parduodant senąjį priveda prie klaidų, kurios vėliau virsta finansiniais nuostoliais ir ilgais teisminiais ginčais. Viena dažna situacija – tai avanso sumokėjimas nesudarius preliminarios turto pirkimo-pardavimo sutarties.
Lapkritį ES Taryba patvirtino išvadas dėl kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu (toliau – PP/TF), kurios taps pagrindu 2021 metais ES Komisijai kurti teisinius instrumentus, ES lygio priežiūrą ir valstybių narių finansų žvalgybos padalinių koordinavimą bei pagalbos mechanizmus.
Rangos santykiuose visuotinai žinomas principas, jog rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, ir tuo pat metu subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. O kaip vertinti situacijas, kai vykdydami sutartis nepakankamai rūpestingai ir sąžiningai elgiasi subrangovai? Ar rangovas gali išvengti atsakomybės prieš užsakovą?
Vasarį aptarėme (https://www.avocad.lt/lt/Naujienos/item/78) 2020 m. finansų rinkos dalyviams (toliau – FRD) Lietuvos banko taikytas poveikio priemones. Apžvalgoje įvardijome vieną sritį, kur taikomos itin didelės baudos ir kitos poveikio priemonės – tai pinigų plovimo ir teroristų finansavimo (toliau – PPTF) prevencijos pažeidimai. Baudos už PPTF prevencijos pažeidimus nesibaigia ir 2021 metais, o vienas FRD nubaustas 40 tūkst. eurų bauda.
VMI skelbia, jog į nukentėjusių nuo COVID-19 įmonių sąrašą šiuo metu patenka daugiau nei 70 tūkst. bendrovių. Dalis šių įmonių finansinių sunkumų neįveiks ir bankrutuos negrąžinusios dalies savo turimų skolų.
Žiniasklaidoje netyla diskusijos, jog nemažai įmonių, kurios nebegali vykdyti savo įprastinės veiklos dėl COVID-19, vasaros gali ir nesulaukti. Teigiama, kad negaunant subsidijų iš valstybės ir toliau tęsiantis veiklos ribojimams vėluojama atsiskaityti su patalpų nuomotojais, komunalinių paslaugų teikėjais, net su darbuotojais.
Šiandien automobiliai užima svarbią vietą mūsų gyvenime. Gyvenimo tempas labai greitas, tenka visur skubėti, keliauti iš vienos vietos į kitą. Auga autoįvykio ar kelių eismo taisyklių pažeidimų riziką, dėl ko automobilis gali būti priverstinai vežamas ir saugomas. Neretai šios automobilio išlaidos viršija pastarojo vertę, o pats saugojimas tampa didele našta automobilio savininkui. Tad kokia yra teisinga kaina už šias paslaugas?
Ne tik Lietuvoje dažnas atvejis, jog už stambesnį pirkinį vis dar atsiskaitoma grynaisiais. Puikus tokio sandorio pavyzdys – naudoto automobilio pirkimas-pardavimas. Automobilius parduoda ne tik oficialūs jų gamintojų atstovai Lietuvoje, bet ir kiti asmenys, užsiimantys automobilių prekyba, arba tiesiog savo seną automobilį parduodantys piliečiai.
Finansinių veiksmų darbo grupė (angl. Financial Action Task Force, FATF) yra tarpvyriausybinė organizacija, nustatanti tarptautinius standartus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui bei teroristų finansavimui (toliau – PPTF). FATF stebi įvairias valstybes, taip siekia užtikrinti, kad jos visapusiškai ir veiksmingai įgyvendintų iškeltus standartus, ragina atsiskaityti tas, kurios nesilaiko nustatytų normų.