Duomenų apsaugos pareigūnas (toliau – DPO) yra itin svarbi figūra duomenų apsaugos teisinio reguliavimo džiunglėse. Viešajame sektoriuje DPO yra privaloma pareigybė, tuo tarpu privačiame sektoriuje situacija – kitokia. Kiekvienu konkrečiu atveju tenka spręsti galvosūkius, ar DPO yra būtinas. AVOCAD pateikia trumpus praktinius patarimus dėl DPO skyrimo privačiame sektoriuje.
Neseniai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) išaiškino, kad juridinio asmens tyrimo metu ekspertams nenustačius netinkamos juridinio asmens veiklos teismas pats neturi teisės pripažinti juridinio asmens veiklos netinkama.
2020 m. gruodžio 31 d. baigiasi pereinamasis laikotarpis, kuomet Jungtinėje Karalystėje (JK) dar taikoma ES teisė. Todėl verslo subjektai turi atsižvelgti į tam tikras taisykles, kurios bus taikomos po šio termino.
Įrodinėjimą reglamentuojančios teisės normos yra vienos svarbiausių visose teisės šakose. Tik pasitelkusios įrodinėjimo institutą šalys gali pagrįsti savo reikalavimus, o teismas (atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus) – nustatyti, ar egzistuoja tam tikros su ginču susijusios galimybės.
Lietuvoje paskelbus antrąjį karantiną bei grįžtant prie darbo iš namų, tenka ir vėl prisiminti darbuotojų asmens duomenų tvarkymą, kai darbas yra organizuojamas nuotoliniu būdu. Dėl šių priežasčių AVOCAD parengė trumpus patarimus, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas darbdavys.
Greičiausiai nemaža dalis ir įmonių, ir žmonių kada nors yra sudarę sutartis, kuriose numatyta arbitražinė išlyga. Arbitražas jau seniai veikia kaip rimta alternatyva ginčų nagrinėjimui teismuose. Arbitražinė išlyga yra sutarties sąlyga, kurioje šalys susitaria dėl sutarties kilusius ginčus nagrinėti arbitraže, o ne įprastame teisme.
Asmens duomenų tvarkymas yra itin jautri sritis, kurioje už menkiausius pažeidimus gali grėsti rimtos finansinės sankcijos. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę Kipro duomenų apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba) vienam iš vietinių bankų (Bank of Cyprus) skyrė baudą už tai, jog bankui praradus kliento draudimo polisą Tarnyba per 72 val. nebuvo informuota apie įvykusį duomenų apsaugos pažeidimą. Nors pažeidimo mastas buvo nedidelis, bankui jis kainavo net 15 tūkst. eurų.
Viena iš problemų, kylančių registruojant prekės ženklą su vaizdiniais elementais, yra pareiga užtikrinti, kad vartotojas jį tinkamai suvoks. Pailiustruosime neseniai nagrinėtą vienos Švedijos įmonės istoriją.
Pasaulyje ne tik populiarėjant, bet ir užtikrintai įsitvirtinus sutelktinio finansavimo platformoms, Europos Parlamentas patvirtino naujas taisykles, kuriomis siekiama skatinti tarptautinę plėtrą bei užtikrinti geresnę investuotojų apsaugą.
Asmens duomenų apsaugos reglamentas (toliau – BDAR) asmens duomenis įpareigoja tvarkyti rūpestingai bei atsakingai. Tačiau praktika rodo, kad su šia pareiga susitvarko toli gražu ne visi, klysta netgi didžiosios įmonės. Vieni iš jų – gerai žinomas prekės ženklas, drabužių prekybos bendrovė H&M (toliau – Bendrovė).
Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (toliau – BDAR) nustato taisykles, kaip turi būti tvarkomi asmens duomenys ir kokias su tuo susijusias pareigas turi asmens duomenis tvarkantys duomenų valdytojai ar duomenų tvarkytojai (įmonės, institucijos, organizacijos, tam tikrais atvejais – fiziniai asmenys). Šiame teisės akte reglamentuotas asmens duomenų tvarkymas ir Europos Ekonominės Erdvės valstybėse, ir už jos ribų.
Tikriausiai kiekvienas žmogus bent kartą gyvenime susidūrė su administracine teisena, o gal net buvo nubausti administracine tvarka pagal kokį nors Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) straipsnį. Nesutikdami su tokios nuobaudos pagrįstumu, galite ją apskųsti.
Vienas iš Europos Komisijos išsikeltų prioritetų yra Europos skaitmeninės ateities formavimas užtikrinant teisingą ir konkurencingą skaitmeninę ekonomiką. Įgyvendindama šį tikslą, Europos Komisija priėmė Direktyvą (ES) 2019/2161, kuri neformaliai vadinama naujuoju vartotojų teisių BDAR.
Darbo santykių nutraukimo atveju kiekvienas darbdavys turi teisę apginti savo interesus. Tokiu atveju darbdavys turi teisę su darbuotoju sudaryti susitarimą, kuriame aptariama teisė gauti kompensaciją už darbuotojo mokymui skirtas išlaidas. Ši tvarka taikoma, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo iniciatyva be svarbiomis laikomų priežasčių.
2020 metų II-ojo ketvirčio duomenimis, Lietuvoje veikia 118 licencijuotų elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų. Šių įstaigų veiklą kontroliuoja Priežiūros tarnyba, atsakinga už šių finansų rinkos dalyvių priežiūrą ir turi užtikrinti, kad jų vykdoma veikla keltų kuo mažesnę grėsmę vartotojams bei visuomenei. Įgyvendindama šias funkcijas, Priežiūros tarnyba, atsižvelgdama į esamas nusikaltimų bei rinkos tendencijas, periodiškai atnaujina šiam sektoriui keliamus reikalavimus.
Užsakovo ir vežėjo santykiuose yra įprasta, kad už krovinio pakrovimą ir tinkamą parengimą yra atsakingas ne vežėjas, o užsakovas arba trečiasis asmuo (siuntos krovėjas). Tačiau prieš gabenant krovinį vežėjui tenka pareiga pagal įstatymą patikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimams ir kitoms krovinių vežimo sąlygoms.
Asmeniui įsigijus turtą iš trečiojo asmens pastate, per garantinį laikotarpį neretai išaiškėja nemažai defektų. Tokiais atvejais iškyla klausimas, ar nekilnojamojo turto savininkas, įgijęs turtą iš trečiojo asmens, kurio nesieja jokie sutartiniai santykiai su rangovu, gali reikšti ieškinį dėl defektų pašalinimo tiesiogiai rangovui?
Ketinantiems įsigyti finansų įstaigą advokatų profesinė bendrija AVOCAD primena – finansų įstaigų galutiniai naudos gavėjai gali būti tik tie fiziniai asmenys, kurie nekelia grėsmės nacionalinio saugumo interesams.
Šiuo metu galiojantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (JANĮ) įpareigoja juridinį asmenį, kuris tapo nemokus, prieš kreipiantis į teismą inicijuoti susitarimą dėl pagalbos jam suteikimo ar sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priėmimą. Per nustatytą terminą nesudarius susitarimo dėl pagalbos juridiniam asmeniui ar kreditoriams nepriėmus sprendimo dėl bankroto procedūros vykdymo ne teismo tvarka kreditoriai gali kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ir nors paskutiniais metais buvo stebimas neteisminių bankrotų bylų didėjimas, tačiau, AVOCAD nuomone, šiuo institutu ir jo suteikiamais privalumais juridinių asmenų kreditoriai pasinaudoja vis dar per retai.
Lietuvai išsikėlus tikslą plėsti FinTech sektorių ir daugėjant su pinigų plovimu susijusių finansinių nusikaltimų, finansų ministrui patarianti Finansų rinkos politikos formavimo patariamoji komisija nusprendė inicijuoti Pinigų plovimo prevencijos kompetencijos centro (toliau – centras) steigimą. Centro tikslas – sutelkti viešojo ir privataus sektorių pastangas kovojant su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu ir tokiu būdu stiprinti prevencijos sistemą.
Praktikoje turime itin daug pavyzdžių, kai generaliniam rangovui tenka sumokėti užsakovui darbų trūkumų taisymo išlaidas, kuriuos atliko subrangovas (pvz. statybų sektorius). Tokiu atveju, generalinis rangovas įgyja teisę į nuostolių atlyginimą iš subrangovo. Teisinė praktika buvo tokia, kad ieškiniui pareikšti, subrangovas turėjo gana ilgą laiko tarpą. Tai yra, trejus metus. Tačiau dėl pasikeitusios teisminės praktikos (kuri gyvavo net 13 metų), tokį ieškinį reikėtų pateikti ženkliai skubiau. Kitu atveju, dėl nepakankamo rūpestingumo, teks patirti visas neigiamas pasekmes.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse yra nustatyta, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai turi teisę nusistatyti naudojimosi tokia nuosavybe tvarką. Nepavykstant to padaryti tarpusavio sutarimu, egzistuoja galimybė kreiptis į teismą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektais tvarkos nustatymo.
Greičiausiai daugeliui darbdavių yra puikiai žinoma, kad po Darbo kodekso (toliau – DK) reformos 59 str., buvo įtvirtinta paprastesnė bei lankstesnė procedūra darbo sutartį su darbuotoju nutraukiant darbdavio iniciatyva. Tokiu atveju, suėjus įspėjimo terminui, darbuotojui yra išmokama ne mažesnės kaip 6 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o nutraukimo priežastys neretai buvo tik formalūs pagrindai.
Gera žinia nekilnojamojo turto vystytojams – Seimas po daugiau nei metus trukusių svarstymų priėmė Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymą, kuris įsigalios kitais metais.
2020 m. kovo mėnesio šalyje paskelbus karantiną, sustojo viešųjų paslaugų, taip pat ir prašymų leidimams dirbti ir sprendimų dėl užsieniečio darbo atitikties darbo rinkos poreikiams, priėmimas ir nagrinėjimas Užimtumo tarnyboje.
Birželio 26 d. priimtas Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimas nustato, kad ne mažiau kaip 1/3 stebėtojų tarybos arba valdybos (jei bendrovėje sudaroma tik valdyba) narių turi nebūti susiję su akcine bendrove, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje.
Konstitucinis Teismas liepos 8 d. paskelbė sprendimą byloje, kurioje buvo nagrinėjama, ar neprieštarauja Konstitucijai toks reguliavimas, kai priklausomai nuo to, kokiu pagrindu (įstatymu ar sutartimi) yra nustatytas servitutas elektros tinklų operatorių naudai, mokamos skirtingų dydžių kompensacijos.
Asmens duomenų apsaugos institutas yra nuolat kintantis bei imlus pakeitimams, kuriais yra siekiama užtikrinti veiksmingą jo atitiktį Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui (BDAR). Tai rodo ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos veiksmai, kuri 2020 m. birželio mėnesį paskelbė jau trečią atnaujintą versiją dėl „Tvarkomų asmens duomenų saugumo priemonių ir rizikos įvertinimo gairių duomenų valdytojams ir duomenų tvarkytojams“ (Gairės).
Koronaviruso (COVID-19) pandemiją stipriai palietė Lietuvos verslą – didžioji dalis susiduria su iššūkiais. Kyla klausimas, ką daryti bendrovės vadovui, kai bendrovė balansuoja ant nemokumo ribos?
Lietuvos Respublikoje paskelbus karantiną, buvo pasikeitęs ir prašymų, susijusių su užsieniečių migracija, sprendimas.