Ar akcininkas gali būti nuteistas už įmonės kreditinį sukčiavimą?
Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai, kad teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl įtariamo kreditinio sukčiavimo Premjerui priklausančioje įmonėje, kyla klausimų: ką reiškia tokie įtarimai, kas gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, ir ar atsakomybė gresia tik įmonės vadovui, ar ir akcininkui.
Teismų praktikoje yra ne viena byla, kuriose teisiami ūkininkai ir verslininkai, paskolas ar paramą gavę galimai pasitelkus apgaulę, todėl šis atvejis nėra nei naujas, nei išskirtinis.
Kas laikoma kreditiniu sukčiavimu?
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, kreditinis sukčiavimas – tai situacija, kai paskola, parama, subsidija ar dotacija gaunama apgaulės būdu. Tokie veiksmai kvalifikuojami kaip nusikalstama veika pagal BK 207 straipsnį.
Apgaulė dažniausiai reiškia tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimą, įskaitant informaciją apie kredito gavėjo turtinę padėtį. Tačiau tokie duomenys laikomi apgaule tik tuo atveju, jei jie turėjo lemiamą reikšmę kreditoriaus sprendimui suteikti finansavimą.
BK 207 straipsnio objektyvioji pusė pasireiškia tuo, kad kaltininkas, apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį, gauna paskolą ar kreditą. Asmuo turi suvokti, kad veikia apgaulingai ir siekia turtinės naudos arba sąmoningai leidžia kilti žalai. Pažymėtina, kad baudžiamajai atsakomybei pakanka neteisėto paskolos gavimo fakto – nepriklausomai nuo to, kaip ji buvo panaudota.
Pavyzdžiui, jeigu asmuo žino, kad jo turima įmonė neatitinka lengvatinių paskolų gavimo kriterijų, tačiau įsteigia naują įmonę, gauna paskolą ir lėšas panaudoja senosios įmonės veiklai, tokie veiksmai gali atitikti kreditinio sukčiavimo požymius.
Pačių įmonių steigimas ar turto pardavimas nėra draudžiamas. Tačiau jeigu tokie sandoriai sudaromi turint nusikalstamą tikslą – gauti finansavimą apgaule – jie gali būti vertinami kaip nusikaltimas.
Kas gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn?
Paprastai baudžiamojon atsakomybėn traukiami konkretūs fiziniai asmenys, veikiantys juridinio asmens vardu. Tai gali būti:
Įmonės vadovas – jei jo sprendimu buvo kreiptasi dėl paskolos ir vėliau lėšos panaudotos kitos įmonės interesams;
- Įmonės darbuotojai, atsakingi už dokumentų rengimą ar pasirašymą;
- Akcininkai – jei jie davė nurodymus atlikti neteisėtus veiksmus ar priėmė kitus sprendimus, susijusius su nusikalstama veika.
Ar gali būti nuteistas akcininkas?
Faktas, kad asmuo yra įmonės, gavusios kreditą, akcininkas, savaime nereiškia, kad jis bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau jei nustatoma, kad akcininkas ne tik investavo, bet ir faktiškai valdė įmonę, naudojosi akcininko teisėmis, davė nurodymus ar skatino apgaulingus veiksmus – atsakomybė jam gali būti taikoma.
Tokiuose tyrimuose itin svarbūs įrodymai, patvirtinantys akcininko ir vadovo komunikaciją, akcininkų sprendimus ir jų žinojimą apie vykdomą veiklą. Taip pat vertinama, ar vadovas nebuvo tik formali figūra (statytinis).
Akcininkas gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn tik tuomet, kai jo vaidmuo peržengia pasyvaus akcininko ribas ir pereina į aktyvų dalyvavimą neteisėtoje veikloje – ypač jei jis veikia kaip faktinis vadovas.
Kokios galimos pasekmės?
Be asmeninės baudžiamosios atsakomybės (baudos, laisvės apribojimo ar laisvės atėmimo), gali būti nuteista ir pati įmonė. Jai gali būti skirta bauda, veiklos apribojimas arba netgi likvidavimas. Taip pat gali būti pareikštas reikalavimas atlyginti padarytą žalą.
Advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokatas Egidijus Kieras