Teisininko patarimai e-verslui:kaip parduoti ne tik pelningai, bet ir teisėtai
Dažnai verslas teisiniais jų veiklos reikalavimais susidomi tik tuomet, kai susiduria su problemomis, tačiau teisė nėra skirta tik ginčams spręsti, ji padeda užkirsti kelią ir joms kilti. „Šią taisyklę žinantys daug rečiau susiduria su teisiniais iššūkiais, kurių sprendimas kainuoja daug daugiau nei jų prevencija“, – sako advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokatas Egidijus Kieras. Jis „Inovacijų agentūra“ akademijos „GlobalShop“ dalyviams išskyrė svarbiausius e-komercijos tarptautinius teisinius aspektus, kuriuos privalo žinoti elektroninį verslą vystantys asmenys.
Pasak advokato, kiekvienas pradedantis e-verslą ir esantis jame, turi žinoti, kad už įstatymo reikalavimų nesilaikymą gresia bauda, kurios dydis gali siekti 4 proc. metinės apyvartos. „Jei baudos Jūsų negąsdina, žinokite, kad jei pažeidimai kartojasi, jūsų elektroninė prekyvietė gali būti tiesiog užblokuota“, – įspėja Egidijus Kieras.
Kas svarbu verslininkui vykdant elektroninę prekybą?
Pasak E. Kiero, beveik kiekvienas veiksmas turi savo teisinę išraišką, taigi ir prekybos taisyklės yra nustatytos teisės aktuose. Aktai būna dvejopi – nacionaliniai teisės ir tarptautiniai.
Kiekviena valstybė priima tik jai pačiai taikomus įstatymus, kurie reglamentuoja asmenų vykdomas veiklas, jų reikalavimus ir pan. Pavyzdžiui, gali skirtis prekių grąžinimo terminai, pristatymo ir pan.
Elektroninės prekybos taisykles ir reikalavimus,dauguma atvejų nustato ES leidžiamos direktyvos, tačiau jos tiesiogiai šalyje nėra taikomos, o kiekviena šalis turi įtraukti direktyvų nuostatas į savo nacionalinius teisės aktus, t. y. išleisti įstatymus, pvz.: priėmus direktyvą, Lietuvoje tikslinimas Civilinis kodeksas arba kiti įstatymai.
„Prekybos taisykles būtina derinti pagal tos konkrečios šalies, kurioje vartotojams prekės parduodamos, nuostatas. Internetinė svetainė yra pritaikyta tos konkrečios šalies vartotojams tuo atveju, kai ji prieinama jų kalba, svetainės pateikimas automatiškai pritaikomas vartotojo šaliai (turi atitinkamus plėtinius) ir yra kitų aiškių požymių, kad toks prekių siūlymas yra tikslinis veiksmas būtent toje teritorijoje“, – teigia advokatas.
Nuotolinė pirkimo – pardavimo sutartis, ką privaloma nurodyti joje?
Teisinį santykį tarp vartotojo ir verslininko nustato pirkimo-pardavimo sutartis. Kas privalo būti nurodyta joje?
- Pagrindinės prekės savybės. Nors, pasak advokato, atrodo labai visiems aišku, tačiau baudų už tai yra skirta nemažai. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pernai skyrė 45 624 Eur baudą įmonei“, valdančiai elektroninę parduotuvę. Tarnyba nustatė, kad informaciją, kuria skelbė portalas buvo neišsami, o prekės kurios buvo pristatomos vartotojams skyrėsi nuo jų aprašymo, pavyzdžiui buvo subraižytos, buvo tam tikrų pažeidimų ir pan. Taigi, esmė – prekės aprašymas turi būti konkretus ir neklaidinti vartotojo.
- Prekiautojo tapatybės duomenys: pavadinimas, adresas, telefonas, elektroninis paštas;
- Bendra prekių ar paslaugų kaina, į kurią įskaičiuoti mokesčiai ir kitos išlaidos. Jeigu visos išlaidos negali būti pagrįstai iš anksto apskaičiuotos, turi būti nurodytas metodas, pagal kurį apskaičiuojama kaina. „Čia svarbu suprasti, kad jei nenurodysite visos kainos su visais mokesčiais, jų vėliau iš pirkėjo neišsireikalausite“, – pastebi E. Kieras.
- Jei taikote, kainos individualizavimą, tai turi būti nurodyta. Pirkėjas turi suprasti, kad jo matoma kaina pagal tam tikrus automatizuotus kriterijus jam individualizavote. Kokia problema sprendžiama šia taisykle? Verslai remdamiesi vartotojų pirkimų istorija ar lankomais tinklalapiais, gali naudoti algoritmus, kurie nustato, ar vartotoją domina tam tikra prekė, ir jeigu atsakymas yra teigiamas, prekiautojai padidina prekės ar paslaugos kainą. Taigi, jei kainą individualizavote, būtina tą nurodyti pirkėjui.
- Apmokėjimo, pristatymo, sutarties vykdymo tvarką, laikotarpį, iki kurio prekiautojas įsipareigoja pristatyti prekes.
- Jei taikoma teisė atsisakyti sutarties, naudojimosi šia teise sąlygas, laiko terminą ir tvarką, pat pavyzdinę sutarties atsisakymo formą. Jei nėra galimybės atsisakyti sutarties, tai irgi turi būti nurodoma. Jei taikoma, nurodoma, kad vartotojas, atsisakęs sutarties, turi padengti prekių grąžinimo išlaidas. Jei to nenurodysite iš anksto, vėliau reikalauti negalėsite.
- Priminimas, kad yra teisinė prekių garantija (du metai).
- Komercinės garantijos (gamintojo ar pardavėjo taikomos garantijos).
- Neteisiminė ginčų nagrinėjimo tvarka.
Ir tai tik dalis sąlygų, kurios būtinos sutarčiai.
Kas yra nesąžininga prekyba?
Advokatas Egidijus Kieras taip pat atkreipia dėmesį į tai, kokie veiksmai laikomi nesąžiningais visose ES šalyse ir kurių reikia vengti. Komercinė veikla yra nesąžininga, jei ji neleidžia vartotojui priimti informacija paremto sprendimo ar daro įtaką jo laisvam ekonominiam elgesiui:
- Neteisėtas patikimumo ir kokybės ženklo nurodymas.
- Apgaulingas tvirtinimas dėl licencijos (leidimas), arba produkto patvirtinimo.
- Teikiate pasiūlymą nurodant kainą, tačiau žinote, kad realiai prekės tokiomis sąlygomis neparduosite.
- Apgaulingas tvirtinimas, kad produktą bus galima įsigyti tik per ypač trumpą laikotarpį.
- Teisės aktuose numatytų vartotojo teisių nurodymas kaip išskirtinė pasiūlymo sąlyga.
- Apgaulingas veiklos nutraukimas skelbiant išpardavimus.
- Apgaulingas tvirtinimas, kad produktas gydo.
- Siūlymas dalyvauti konkurse ar gauti prizą, bet neduodant nurodytų prizų ar jų atitikmenų.
- Sąskaitos ar panašaus mokėjimo dokumento įtraukimas į rinkodaros medžiagą.
- Piramidinės prekių platinimo sistemos sukūrimas.
- Netinkamas reklamos žymėjimas.
- Reitingavimas.
Ką svarbu žinoti apie reitingavimą el. prekyvietėje?
Elektroninės prekybos subjektai, kurie suteikia vartotojams galimybę ieškoti produktų, kuriuos siūlo skirtingi pardavėjai, turi informuoti vartotojus apie pagrindinius kriterijus, kurie lemia vartotojui nurodomų produktų reitingą, pateikiamą pagal jo paieškos užklausą. Pavyzdžiui, gali būti nurodoma, kad produktai yra reitinguojami pagal kainą, produktą įsigijusių pirkėjų įvertinimus, populiarumą, ar kelių skirtingų kriterijų derinį. Jei produkto reitingas paieškos rezultatuose grindžiamas apmokėta reklama ar kitais mokėjimais, gautais iš atitinkamų prekybininkų, tokia informacija taip pat turi būti aiškiai nurodyta vartotojams.
Atsiliepimų tikrumas, kas tai užtikrina?
Jeigu prekiautojas leidžia vartotojui susipažinti su atsiliepimais apie produktus, informacija apie tai, ar ir kaip prekiautojas užtikrina, kad skelbiami atsiliepimai yra gauti iš vartotojų, kurie iš tikrųjų naudojo arba įsigijo produktą, laikoma esmine. Siekiama geriau informuoti internetu perkantį vartotoją, kad jis nebūtų suklaidintas ir priimtų teisingą, informacija pagrįstą sprendimą.
Ar atsiliepimas yra tikras, turi užtikrinti verslininkas. „Dažniausiai institucijos kreipiasi dėl duomenų patikslinimo ir tuomet jus turite pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad atsiliepimai parašyti tikrų jūsų klientų, taip pat, kaip gauti šie atsiliepimai, ar vartotojai turi galimybę pateikti ir neigiamus komentarus ir ar jie matomi viešai“, – pastebi E.Kieras.
Teisininko nuomone, į šiuos klausimus atsakymus privaloma turėti, nes priešingu atveju gresia sankcijos.
Pristatymo terminą būtina vertinti rimtai
Pristatyti prekę privaloma ne vėliau kaip per 30 dienų. Jeigu per šį terminą vartotojas prekės negauna, jis turi teisę nutraukti nuotolinę sutartį, o pardavėjas nedelsdamas privalo grąžinti visus vartotojo sumokėtus pinigus. „Praktikoje terminas daugiau priklauso nuo vartotojo pageidavimų. Tačiau šį terminą reikia vertinti rimtai, nes nemažai taikomų baudų yra būtent dėl to“, – sako E. Kieras.
Advokatas pataria, kad bet kokiu atveju verslas turi bendradarbiauti tiek su vartotoju, tiek su institucijomis. „Tuomet baudos, net ir nustačius pažeidimus, būna kur kas mažesnės. Atminkite, kad dažniausiai taikomos sankcijos yra būtent už laiku negrąžinamas lėšas ir laiku neatsakytas vartotojo pretenzijas“, – pažymi Egidijus Kieras.