Ar galima laimėti be kortų: ekonominis spaudimas, derybų nelygybė ir sutarties nuginčijimas
Šiuo metu bene daugiausiai aptarinėjamas įvykis yra JAV ir Ukrainos sutartis dėl naudingųjų iškasenų gavimo. Viešai nagrinėjamos susitarimo sąlygos ir netgi viešinami tam tikri derybų epizodai. Situacijos kulminacija buvo Ukrainos ir JAV prezidentų susitikimas, kurio metu galima matyti dvi skirtingose pozicijose esančias šalis, t. y. dominuojančią JAV, kuri reikalauja Ukrainos sudaryti sutartį, realiai grasindama Ukrainai egzistencinėmis ir ekonominėmis pasekmėmis, jei sutartis bus nepasirašyta. Ir iš kitos pusės matome Ukraina, kuri verčiama pasirašyti aiškiai jai nenaudingą sandorį, kurio niekaip nesvarstytų pasirašyti jei nebūtų kilusi grėsmės jo egzistencijai.
Galime situaciją vertinti iš moralinės pusės, kai stipresnioji sutarties šalis negali naudotis silpnesniosios ypač bloga situacija, tačiau galime paanalizuoti šią situaciją ir iš teisinės perspektyvos, mums kur kas artimesne kasdieniame gyvenime pasitaikančia situacija.
Įsivaizduokite, jog esate įmonės savininkas. Įmonė susiduria su finansiniais sunkumai, kyla jos bankroto galimybė. Į Jus kreipiasi verslo partneriai, kurie Jūsų reikalauja pasirašyti asmeninio laidavimo turtu sutartį už įmonės įsipareigojimus, priešingu atveju jie daugiau su Jūsų įmone nedirbs, kas Jums reiškia įmonės bankrotą. Kaip pasakytų JAV prezidentas, kortų Jūs neturite, arba laiduojate arba galas įmonei. Galiausiai laidavimas pasirašomas, įmonė bankrutuoja ir kreditorius jau reikalauja skolos iš Jūsų. Ar įmanoma tokią laidavimo sutartį nuginčyti?
Dar artimesnė situacija: netenkate darbo, turite mažamečių vaikų, neturėdamas jokio pragyvenimo šaltinio gaunate pasiūlymą parduoti savo būstą už kainą, kuri Jūsų manymu yra neadekvačiai maža, tačiau Jūs neturi kito pasirinkimo, kaip greitai jį parduoti, nes priešingu atveju, patirsite labai skaudžias pasekmes. Ar tokią pardavimo sutartį galima nuginčyti?
Šios sutartys kasdieniame gyvenime nelabai kuo skiriasi nuo JAV ir UKRAINOS susitarimo, tačiau į esamą situaciją pasaulis žiūri atsainiai ir prispaustos prie sienos šalies gelbėti niekas nepuola. Bet jeigu visgi Jūsų būtumėte mano minėtas įmonės akcininkas, ar fizinis asmuo, Jūs netgi po tokios sutarties apsirašymo galėtumėte kreiptis į teismą ir prašyti pripažinti tokį susitarimą negaliojančiu.
Civilinio kodeksas suteikia teise nuginčyti sudarytą sutartį, jeigu jis sudarytas dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo panaudoti tokį spaudimą. Taip pat sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, jei ją asmuo sudarė dėl susidėjusių aplinkybių kurios privertė sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis.
Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tam, jog būtų galima pripažinti sandorį sudarytu dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, būtina šių sąlygų visuma: 1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; 2) grasino ekonominiais pagrindais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; 3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; 4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas.
Taikant sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl susidėjusių sunkių aplinkybių pagrindą santykiuose su verslo subjektais, reikia atsižvelgti į verslo riziką. Sandorį pripažinti negaliojančiu šiuo pagrindu galima tik esant šioms sąlygoms: 1) susidėjus nepriklausomoms nuo kitos sandorio šalies aplinkybėms, dėl kurių asmuo buvo priverstas sudaryti sandorį aiškiai nenaudingomis sąlygomis; 2) kitai sandorio šaliai žinant apie šias aplinkybes bei jomis pasinaudojant, primetant kitai sandorio šaliai savo valią.
Tokiais atvejais ypač svarbu įvertinti sutarties šalių nelygybės elementą susitarime, kai viena šalis gauna kur kas daugiau nei kita. Kriterijus leidžianti identifikuoti nelygybę apibrėžiamas kaip sutarties ar jos sąlygos sukeliama šokiruojanti disproporcija tarp šalių gaunamos naudos iš sutarties. Taip pat svarbu, kad, be šokiruojančios disproporcijos tarp šalių gaunamos naudos, būtų nustatytos nesąžiningumą lemiančios aplinkybės, t. y. tai, kad stipresnioji šalis nesąžiningai pasinaudojo silpnesniąja šalimi dėl jos ekonominio silpnumo ar sunkumų, neapdairumo, nepatyrimo, neturėjimo derybinės patirties.
Tarptautiniuose sutarčių teisės principuose įtvirtinta, kad tam tikrais atvejais konstatuoti esminę nelygybę pakanka tik objektyvaus elemento, t. y. sutarties prigimtis ir tikslas gali lemti, kad užtenka nustatyti vien šokiruojančią disproporciją tarp šalių gaunamos naudos iš sutarties. Toks esminės nelygybės aiškinimas atitinka Civiliniame kodekse įtvirtintą reguliavimą. Tam tikrais atvejais galima nustatyti esminę nelygybę vien dėl šalių turimų tarpusavio įsipareigojimų ir gaunamos naudos disproporcijos, kai skirtumas yra ypatingai šokiruojantis, vis dėlto paprastai turėtų būti vertinamos ir subjektyviosios stipresniosios šalies nesąžiningumą lemiančios aplinkybės.
Vienaip ar kitaip, įstatymai numato, jog sutartis, sudaryta dėl susidėjusių sunkių aplinkybių ar patirto ekonominio spaudimo gali būti pripažinta negaliojančia, tačiau kiekvienu atveju tos aplinkybės būtų tiriamos ir vertinamos teismo, nes sutarčių pripažinimas negaliojančiomis iš esmės galimas tik esant aiškiai nustatytam pagrindui.
Advokatas Egidijus Kieras